Senojo testamento gyvenimo išmintis ir etinės nuostatos

Biblija, arba kitaip Šventasis Raštas, yra – judėjų ir krikščionių raštai, skelbiantys žmonėms Dievo tiesos žodį. Biblijos turinį sudaro istorija, filosofija, himnai, laiškai, pamokslai. Šiandien aš kalbėsiu apie pirmąsias 39 Biblijos knygas, kurios laikomos  žydų religijos – judaizmo kanonu ir dar kitaip vadinamos Senuoju Testamentu. Žydai savo šventąsias knygas suskirstė į tris dalis: Įstatymus, Pranašų knygas ir Raštus.  Senasis testamentas parašytas XII-II a. pr. Kr. hebrajų ir aramėjų kalbomis ir pasakoja žmonijos istoriją nuo pasaulio sukūrimo iki Jezaus Kristaus. Biblija daug dėmesio skiria gyvenimo išminčiai ir etinėms nuostatoms. Senasis Testamentas ugdo teigiamas vertybes, kaip pagarba gyvybei, besąlygiškas tikėjimas, ištikimybė. To dėl visos šios savybės išliko iki šių dienų.

        Svarbiausia  Senojo Testamento vertybių yra pagarba gyvybei. Apie tai pasakojama istorijoje apie Adomo ir Ievos sūnus – Kainą ir Abelį. Kainas buvo pavydus ir piktas, o Abelis buvo geras žmogus, todėl Dievas labiau džiaugėsi Abelio dovanomis nei Kaino. Tai supratęs Kainas nužudė savo brolį Abelį ir Dievas apie tai sužinojęs jį nubaudė išvarydamas jį iš namų ir šeimos. Nuo to laiko motinos nebejaučia atsakomybės už savo dar negimusius vaikus, labai lengvai nutraukia nėštumą, neleisdamos vaikui išvysti pasaulio. Dažnos žmogžudystės nubaudžia ne tik žmogžudžius, bet ir ju aukas, atimdami jas iš jų artimųjų ir šitaip sužalodami visiškai nekaltus žmones. Lietuva pagarsėjusi pasaulyje ir savižudybėmis. Kadangi žmonės nemoka susitvarkyti su juos užklupusiomis problemomis, todėl pasirenka lengviausią kelią- atimti savo gyvybę. Žmonės nebesupranta kad gyvybė yra pati svarbiausia vertybė už kurią reikia visomis jėgomis kovoti.