Senoji literatūra suteikia galimybę praeityje rasti ir plėtoti vertybes, kurios būtų svarbios dabartyje. Pagrįskite arba paneikite šią mintį.

Literatūros reikšmė visais laikais buvo neįkainojama, laikoma didžiulės išminties ir žinių, padedančių formuotis asmenybei, lobynu. Rusų rašytojas Maksimas Gorkis yra sakęs, jog išauklėti kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas, kurios susijungia knygose. Būtų sunku nesutikti su šiais autoriaus žodžiais. Juk turbūt daugelis galėtų paantrinti, jog skaitymas lavina vaizduotę, kūrybingumą, gebėjimą įsijausti į kito jausmus. Be to, literatūros skaitymas ir analizė praturtina žmogaus dvasinį pasaulį, skatina puoselėti amžinąsias vertybes. Kaip medis negalėtų išgyventi be savo šaknų, taip ir asmuo vargiai ar egzistuotų be savo praeities vertybių. Todėl būtent senąją literatūrą būtų galima laikyti ta, kuri suteikia galimybę praeityje rasti amžinąsias vertybes, kurios šiomis dienomis vis dar yra laikomos moralios visuomenės pagrindu.