Šiurpi Vilniaus žydų geto kasdienybė (Lygiosios trunka akimirką)

Vilniaus getas įkurtas 1941 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus senamiestyje, vykstant Antrajam pasauliniam karui, kai į Lietuvą įžengė vokiečiai. Vilnius nuo seno laikytas Europos žydų kultūros sostine. Žydai yra viena labiausiai engiamų tautų. Lietuvių literatūroje vaizduojama, kad žydų kasdienybė buvusi labai pavojinga. Žmonės prievarta atsidūrė už tvorų ir besijaučiantys persekiojami, išgyveno kasdienį siaubą. Viena vertus, Vilniaus getas tapo žydų namais, bet kita vertus, tai buvo ir jų pražūties buveinė. Icchoko Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ žydų kasdienybė susiejama su būsena tarp gyvenimo ir mirties. Vilniaus žydų gete gyvenantys žydai neturi ramybės, nes kiekviena akimirka jiems gali būti paskutinė. Vieną kartą arčiau mirties, kitą – arčiau gyvenimo, tad žydų gyvenimas gete svyruoja. Jų gyvenimas panašus į vieną didelę riziką. Tokį laviravimą tarp gyvenimo ir mirties įprasmina kūrinyje ypač detaliai nupasakotos Lipmanų šeimos ir jų sūnaus Izaoko šachmatų partija su geto viršininku Šogeriu.

Prancūzų laikraštis Le Figaro šį romaną pavadino viena geriausių knygų apie holokaustą, o jos autorių – viena ryškiausių Rytų Europos literatūros asmenybių.  Pati savaime iškalbi  holokausto tema plečiama ir „išnaudojama“ universaliam istorinės ir dvasinės žmonijos patirties modeliui kurti. Priešinama laisvė ir prievarta, laisvos dvasios žmogaus laikysena ir agresijos, sadizmo, smurto, jėgos kulto sistema, demonstruojanti absoliutų nužmogėjimą.  Romano struktūriniai griaučiai – šachmatų partija, kurią žaidžia geto viršininkas Šogeris ir geto gyventojas – jauniausias Abraomo Lipmano sūnus, talentingas šachmatininkas Izaokas.