Jauno žmogaus problemos ir išgyvenimai (S. Černiauskaitės „Benedikto slenksčiai“, L. Meras „Lygiosios trunka akimirką“

Popiežius Pranciškus I yra sakęs: „Jei jaunas žmogus neturi vilties, jis ne jaunuolis, o pensininkas.“ Išties jaunystė tas metas, kurio ilgisi seni, o jauni net negalvoja, kad ji vieną dieną baigsis. Jaunas žmogus gyvenime vadovaujasi ne protu, bet jausmais. Viską daro impulsyviai, nepagalvodamas apie galimas pasekmes. Reikia nepamiršti naivumo – tai viena iš didžiausių jaunystės problemų. Jaunas žmogus siekia savarankiškumo, nori ištrūkti iš jį slegiančios globėjų priespaudos, jis siekia būti pripažintas, įvertintas. Tačiau susidūrus su gyvenimu, su kaukes dėvinčių suaugusiųjų pasauliu, jį apima neviltis ir apmaudas. Visgi būna ir tokių atvejų kai jaunas žmogus subręsta daug greičiau nei kiti ir tokiu būdu geba įkvėpti daryti gerus dalykus. Šiandien savo viešojoje kalboje pristatysiu, kaip S. Černiauskaitės ir L. Mero kūryboje atsispindi jauno žmogaus problemos bei išgyvenimai.

„Benedikto slenksčiai“ – antrasis rašytojos romanas. Tai skaudi ir viltinga knyga apie jauno žmogaus brandą, jo siekius ir netektis. Pirmą klasę baigusį Beną mama iš sostinės autobusu atveža į mišką, takeliu per tankmę išveda į slėnį su keliomis sodybomis. Parodo artimiausią trobą tarp kreivų obelų: „Čia gyvena tavo tėvas“, ir paragina jį toliau eiti vieną. Taip prasideda naujas berniuko gyvenimas Vėdrynų kaime. Toliau matome Beną jau šešiolikmetį aukštesniosios meno mokyklos mokinį. Pirmoji seksualinė patirtis, tragiška draugo žūtis, audringas meilės romanas, santykiai su draugais, mokytojais grūdina ir formuoja jaunąjį herojų, smuiku išgriežiantį savo širdies nerimą bei sopulį.