I. Mero ,, Lygiosios trunka akimirką“ laisvos dvasios žmonių laikysena kūrinyje

Icchokas Meras (g. 1934 m.) yra plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių rašytojas, jo kūriniai išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų, lig šiol tebeleidžiami visame pasaulyje. Prancūzų laikraštis Le Figaro šį romaną pavadino viena geriausių knygų apie holokaustą, o jos autorių – viena ryškiausių Rytų Europos literatūros asmenybių. „Lygiosios trunka akimirką“ vaizduoja karo metų Vilniaus getą, tačiau autoriui rūpi ne istorinė autentika, o situacijų visuotinumas ir universalioji pasirinkimų prasmė. Romano veiksmas plėtojamas trijuose lygmenyse, apimdamas šachmatų partiją, jaunuolių Izaoko ir Esteros meilę bei šešis pasakojimus apie šeimos patriarcho Abraomo Limano vaikų likimus. Šiame kūrinyje yra vaizduojami veikėjai, kurių gyvenimiuose didelį vaidmenį atlieka laisvos dvasios apsisprendimai. Tad plačiau apie tai ir panagrinėsiu savo viešojoje kalboje.

Heroizmas kaip laisvo žmogaus pasirinkimas yra pamatinė autoriaus mintis. Žūtbūtinėje kovoje, kai ginama pati žmogiškumo esmė, lygiųjų negali būti. Kaip čia neprisiminti biblinės tėvo ir sūnaus dramos, pasibaigusios Dievo gailestingumu. Adolfas Šogeris – ne Dievo, o piktosios dvasios vietininkas žemėje, matyt, todėl XX amžiaus Abraomo  aukojimo pabaiga kitokia.Rašytojas atsisako epinio vaizdavimo, jį domina idėjų, ne daiktų pasaulis, dvasios, ne materijos sfera. Priešinama laisvė ir prievarta, laisvos dvasios žmogaus laikysena ir agresijos, sadizmo, smurto, jėgos kulto sistema, demonstruojanti absoliutų nužmogėjimą.Heroizmas kaip laisvo žmogaus pasirinkimas yra pamatinė autoriaus mintis. Žūtbūtinėje kovoje, kai ginama pati žmogiškumo esmė, lygiųjų negali būti. Kaip čia neprisiminti biblinės tėvo ir sūnaus dramos, pasibaigusios Dievo gailestingumu. Adolfas Šogeris – ne Dievo, o piktosios dvasios vietininkas žemėje, matyt, todėl XX amžiaus Abraomo  aukojimo pabaiga kitokia.