Vidinis monologas M. Sluckio romane „Adomo obuolys“: du požiūriai

Mykolas Sluckis – lietuvių rašytojas,  prozininkas. Jo gyvenimas nebuvo lengvas, karo metais rašytojas buvo išvežtas į Rusiją, augo vaikų namuose. Tokios gyvenimo aplinkybės rašytojui iš dalies buvo paskata kurti ir gilintis į žmogaus vidinį pasaulį. Ankstyvaisiais kūrybos metais M. Sluckis išleido mažosios prozos rinkinius vaikams. Vėliau išgarsėjo savo romanais, apsakymų ir novelių rinkiniais. Jo kūrybai būdinga impresionistinė pasakojimo maniera, gili veikėjų psichologinė analizė ir vidinio monologo svarba. Daug dėmesio rašytojas skiria veikėjų vidinio pasaulio aprašymams, apmąstymams romane „Adomo obuolys“. Romane veikėjai išties daug galvoja, dažniau bendrauja su savimi nei su kitais, daug laiko praleidžia mąstydami, apgalvodami įvairias situacijas, nei kalbėdami. Jie nuolat apie ką nors susimąsto, mintyse kalbasi su savimi, todėl vidinis monologas čia ryškus. Tačiau ne visiems jis atrodo toks būtinas ar reikšmingas. Kritikas Vytautas Kubilius sukritikuoja M. Sluckio romaną „Adomo obuolys“, o pats romano autorius, ne visais atvejais sutinka su kritiko nuomone. Taip atsiranda du požiūriai į romane kuriamą žmogaus vidinį monologą.

Pasak V. Kubiliaus, „vidinį monologą įteisino XX a. filosofinės ir psichologinės teorijos, kurios žmogų traktavo kaip vienišą būtybę, valdomą pasąmonės galių („Kiekvienas žmogus be galo vienišas“,– sakė M. Prustas). Toks atrodo ir M. Sluckio romano veikėjas Augustinas Kamanis. Jo dramą galime pavadinti prisitaikėlio drama, kuri nustatyta istorijos aplinkybių. Sąmonės susiskaldymas ir žmogaus kaip asmenybės žlugimas nevirto savarankišku procesu, o turėjo aiškias visuomenines priežastis, tik jos buvo giliau paslėptos. V. Kubilius teigia, kad „uždarytas istorinio laiko rėmuose, žmogaus mąstymo turinys liko toks pat buitiškas ar net fiziologiškas, kaip ir tradiciniuose romanuose.“ M. Sluckio kūrinių herojus – tai žmogus su įlūžusia sąmone, nepatenkintas savimi ir aplinka, praradęs gyvenimo tikslą ir energiją. Neįprasta yra konstruoti romaną iš jutimų, kurie virpa tik šią akimirką.