Pašaukimo tema lietuvių literatūroje

Ilgus šimtmečius pašaukimo sąvoka buvo siejama su tikėjimu, religija, tačiau jau Renesanso epochos laikotarpiu, Europoje plintant humanizmo idėjoms, į žmogų pradedama žvelgti kaip į individualią asmenybę, kurios likimą lemia ne tik Dievas, bet ir paties žmogaus talentai, pasirinkimai. Šiuo laikmečiu sukurtoje J.Radvano poemoje „Radviliada“ iškeliamas stipraus pašaukimo vedamas herojus Radvila Rudasis. Vėliau, Romantizmo laikotarpiu rašęs žymus lietuvių poetas Maironis poemoje „Jaunoji Lietuva“ sukuria veikėją, kuris taip pat atranda gyvenimo prasmę dirbdamas tėvynei ir jos žmonėms. Visiškai naujai pašaukimo klausimus nagrinėja Neoromantizmo epochos moodernistas V.Mykolaitis- Putinas romane „Altorių šešėly“, įvertindamas pašaukimą ne tik kaip jaučiamą pareigą, bet kaip vienintelį kelią pilnavertiško gyvenimo link.