Asmenybės laisvės tema lietuvių literatūroje

Visų pirma – asmeninė laisvė, tai galimybė rinktis. Nors pasirinkimus ir lemia aplinkos veiksniai , tačiau dažniau jie išplaukia iš mūsų pačių nuostatų, įpročių, įsitikinimų, psichinės būsenos ir galiausiai – fizinių gebėjimų. Antra – pasirinkimus apriboja bei įtakoja ir išorinės aplinkybės: socialinė, ekonominė aplinka, gyvenamoji vieta, esamos finansinės galimybės. Šie veiksniai tampa antraeiliais asmeninės laisvės kontekste, kadangi turime galimybių juos daugiau ar mažiau keisti, sumažinti jų įtaką ar įtakoti patys. Daugelyje lietuvių literatūros kūrinių rašytojai tyrinėja slapčiausias individo sielos gelmes. XXa. lietuvių prozoje asmenybės laisvės tema buvo plačiai plėtojama. Modernisto Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“, kaip ir egzistencialisto Antano Škėmos kūrinyje „Balta drobulė“, asmenybės laisvės ieškojimui didelę įtaką turėjo patys veikėjai. Abiejuose kūriniuose pagrindiniai veikėjai buvo kūrėjai, kurie stengėsi surasti tikrąjį pašaukimą jų gyvenimuose.        
            Tokia jau žmogaus prigimtis – jis nuolat priešinasi nepalankiems aplinkos veiksniams. Visa tai V. M. Putinas įkūnijo savo stambiausiame kūrinyje „Altorių šešėly. Visas kūrinys padalintas į tris dalis, nuosekliai atskleidžiančias Liudo Vasario dvasinę kovą su jį supančia aplinka ir pačiu savimi. Jau pirmojoje dalyje užsimezga pagrindinis romano konfliktas: tarp dvasininko ir poeto. Autorius atskleidžia priežastis, nulėmusias Liudo gyvenimo kelio pasirinkimą. Bene svarbiausią žmogaus gyvenime sprendimą nulėmė tėvai, norėję matyti sūnų „kunigėliu“, ir jis pats, susižavėjęs kunigo - patrioto įdėja. Deja, vos peržengęs seminarijos slenkstį jaunuolis pradėjo abejoti savo sprendim, vis dar manydamas, kad religinis jausmas ateis vėliau.