Ar stipri asmenybė gali būti vadinama tautos laisvės viltimi? Savo požiūrį argumentuokite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Romėnų filosofas Lucijus Anėjus Seneka yra pasakęs: „Prigimtis davė žmogui pakankamai tvirtybės, tik reikia ja pasinaudoti, sukaupti jėgas ir nukreipti jas savo naudai, o ne prieš save“, − šiais žodžiais jis tarsi įprasmina vieną iš pačių svarbiausių žmogiškųjų savybių – stiprybę ir atkaklumą kovoti už tai, kas kiekvienam iš mūsų yra svarbu. Ar kada nors susimąstėte, ką iš tiesų reiškia žmogaus narsa ir didi laikysena? Kokį žmogų galėtume laikyti stipria asmenybe? Manau, kad tokį, kuris visiems kitiems galėtų būti kaip pavyzdys, narsos ir stiprybės įkvėpimas. Būtent tokių žmonių reikia tuomet, kai visi kiti yra neviltyje ir neturi noro kovoti prieš jų sielas gniuždančias aplinkybes. Ar įsivaizduojate, kokioje sudėtingoje situacijoje buvo mūsų tėvynė, kai prarado savo laisvę? Tuo laikotarpiu gyvenę žmonės buvo prislėgti ir praradę visas viltis kada nors atgauti anksčiau turėtą tėvynės laisvę. Manau, jog jei nebūtų buvę žmonių, kurie yra dvasiškai stiprūs, atkaklūs ir narsūs, galbūt Lietuva niekuomet nebūtų nusimetusi nelaisvės pančių. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, jog mūsų tėvynės istorijoje atsirado tų narsių asmenybių, kurios įžiebė kitų žmonių viltis atgauti laisvę ir  kovoti už tai, kas jiems yra svarbiausia – tėvynės gerovę. Taigi, šiandien savo kalboje Jums pristatysiu būtent tokias asmenybes, kurias galima drąsiai vadinti tautos laisvės viltimi.

Visų pirma, tėvynės laisvę buvo siekiama išsaugoti nuoširdžiais darbais jos labui. 19-ame amžiuje lietuvių tauta patyrė skaudžią Rusijos imperijos priespaudą, kurios metu buvo siekiama sugriauti visą mūsų valstybės tautiškumą. 1864 m. buvo uždrausta lietuviška raštija lotyniškai-lenkišku raidynu ir įsakyta lietuviškus raštus spausdinti rusiškomis raidėmis  kirilica. 1872 m. uždrausta lietuviška raštija ir gotiškomis raidėmis. Lietuvių kalba, kaip ir lenkų, buvo pašalinta iš mokyklų, susiaurintas mokyklų tinklas. Tokiu sunkiu metu lietuvybė bei tautos laisvė atrodė kaip nepasiekiama realybė, tačiau džiugu, jog atsirado stiprių asmenybių, nuoširdžiai dirbusių tėvynės labui, kurie suteikė lietuviams vilties. Puikus mūsų aptariamos problemos pavyzdys yra romantizmo laikotarpio Lietuvos šviesuolis Vincas Kudirka.