Antigonė ir N. Sadūnaitė. Kuo panašios šios asmenybės?

Sofoklis – graikų tragikas, Atėnų pilietis, matęs valstybės klestėjimą ir nuosmukį, labiausiai mėgstamas ir vertinamas tragedijų autorius yra pasakęs: „Protas, be abejo, yra pirmoji laimės sąlyga“,– ir šie jo žodžiai leidžia suprasti, kokią yptintą reikšmę žmogaus gyvenime turi mąstymas ir gyvenimo prasmės suvokimas. Kiekvienas iš mūsų gyvena pagal tam tikras dorovines taisykles, tačiau iš kur žinoti, kas pasaulyje yra teisinga, o kas ne? Ką daryti, jei matai, kad aplinkiai elgiasi ne taip, kaip turėtų, kad pažeidžia moralės normas? Čia derėtų atsigręžti į senovės graikų mitologiją, kuri yra gausi išmintingų ir pamokančių kūrinių. Būtent jie leidžia suprasti, kad vienas geriausių būdų gyventi laimingą gyvenimą – tai būtinybė priešintis viskam, kas neatitinka individo puoselėjamos vertybių sistemos. Todėl manau, kad geriausias būdas kovoti prieš blogį yra maištas. Ne viename graikų mite yra vaizduojamas drąsus, ryžtingas ir taikytis su netinkama nuomone nepasiryžęs herojus, kurį drąsiai galima vadinti maištininku. Antigonė – Sofoklio tragedijos pagrindinė veikėja ir Nijolė Sadūnaitė – vienuolė, disidentė Nijolė Sadūnaitė – tai dvi drąsios, narsios ir ryžtingos moterys, kurias neabejotinai galima sulyginti vienu svarbiu aspektu – jos abi yra neginčijamos maištininkės, kovojančios už tai, kas joms iš tiesų yra svarbu. Taigi, kuo panašios šios asmenybės?