Kaip šiandien vertinamas sovietmečiu žymių lietuvių rašytojų kūrybinis palikimas?

Sovietmečiu sukurti Lietuvos rašytojų tekstai vis dar neramina visuomenę ir patriotiškai nusiteikusius kritikus. Niekaip nesutariama dėl rašytojų reputacijos ir to, ar juos galima išteisinti, o gal reikia laikyti tėvynės išdavikais. Lietuva atgavo nepriklausomybę prieš ketvirtį amžiaus, tačiau taškų istorijoje vis dar nepavyko sudėlioti, nes nuomonės apie sovietmečio kūrybinį palikimą išsiskiria. Tad kaip šiandien vertinamas sovietmečiu žymių lietuvių rašytojų kūrybinis palikimas? Sovietmečio rašytojų kūrybinis palikimas šiandien vertinamas skirtingai dėl jų nevienodų politinių pozicijų socializmo atžvilgiu bei to atsispindėjimo kūryboje.

Sovietmečiu žymių lietuvių rašytojų kūrybinis palikimas šiandien vertinamas teigiamai dėl pačių rašytojų ir jų tekstų sąlyginio politinio neutralumo. Romualdas Granauskas sovietinės okupacijos laikotarpiu nebuvo politinio režimo palaikomas ir garbinamas kūrėjas, nes rašydamas nepataikavo valdžiai. Vienoje žymiausių okupacijos laikotarpiu sukurtų apysakų „Gyvenimas po klevu“ R. Granauskas stengė išvengti konfrontacijos su politika. Apysakoje valdžia nei peikiama, nei šlovinama. Autoriui svarbesnis faktorius yra žmonių jausmai, išgyvenimai, jų perteikimas, prisitaikymas prie aplinkos sąlygų. Rašant stengtąsi pateikti objektyvų vaizdą, paaiškinti, kodėl herojus turi tam tikrų savybių. Senosios Kairienės apmąstymuose minimos sovietinės struktūros, tačiau į politikavimą nesiveliama: „Šitaip, nieko nežinodama, ji gyveno bene dešimtį metų. Ėjo į kolūkį, ravėjo runkelius, laikė karvę, auginosi paršelius, - taupė pinigus Stepono paminklui, žinojo, kad Antosė nepastatys.“ Kolūkis, kaip sovietinė struktūra, minima vien kaip darbo vieta, apie kurią nekalbama nei gerai, nei blogai. Kurdamas tarsi nesikišant į politiką R. Granauskas išvengė tiek šlovės sovietinės okupacijos metais, tiek kolaboranto vardo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Kalbant apie kolaboravimą, rašytojas prisipažino buvęs verbuotas KGB. Vandos Juknaitės leidinyje „Romualdo Granausko prozos modernumas“ rašoma: „Jei pridėsime tą faktą, kad kūrinio rašymo metais R. Granauskas buvo verbuojamas KGB, apie ką jis vienintelis iš intelektualų, su kuriais taip buvo daryta, yra viešai prisipažinęs, ištikimybės sau pačiam ir savo artimiesiems problema įgytų labai konkrečią potekstę.“ Kūrėjo prisipažinimas dėl bendradarbiavimo su KGB yra tik dar viena priežastis išteisinti jį ir jo kūrybinį palikimą. Vieša išpažintis parodo R. Granausko atgailą veikus kartu su okupantais.