Didžioji dalis sovietmečiu žymių rašytojų šiandien vertinami prieštaringai dėl rusų valdžios įtakos. Pateikite konkrečių rašytojų ir jų kūrinių pavyzdžių, kurie sugebėjo apeiti tuometinę cenzūrą

Žodžio laisvė – tai laisvas ir nuo nieko nepriklausantis nuomonės reiškimas šių dienų visuomenėje, spaudoje, televizijoje, kūryboje ir kituose informacijos gavimo šaltiniuose. Šių dienų žmonėms žodžio laisvė atrodo kaip paprastas ir niekuo neišsiskiriantis reiškinys, tiesiog – kasdienybė. Tačiau taip buvo ne visada. Šią laisvę Lietuvos tauta iškovojo kruvinuose karuose. Tačiau kaip gyveno žmonės, kurie negalėjo taip laisvai reikšti savo mintis? Tai buvo sovietmečio laikai, kai žmonėms buvo per prievartą peršama kitų nuomonė ir ideologija. Jie tarsi neturėjo savo nuomonės, turėjo reikšti tik tai, kas jiems buvo liepiama. Tai buvo niūrūs laikai tiek žmonėms, tiek kūrybai. Mat rašytojams buvo liepiama kurti tik valdžią gerbiančius ir ją išaukštinančius kūrinius, poemas, sonetus. Rašytojams nebuvo suteikiama laisvė kurti tai, ką jie patys nori. O tie, kurie nepaklusdavo šiems įsigaliojusiems įstatymams buvo sodinami į kalėjimus, baudžiami įvairiausiomis bausmėmis ir net gi žudomi. Tad tų dienų rašytojams jokia žodžio laisvė negaliojo. Šiandieniniams žmonėms tokia sovietmečio kūryba nėra pilnai suprantama. Jie, kaip žmonės užaugę laisvo žodžio reiškimo metu, negali pilnai suprasti to meto žmonių prievonės rašyti ne savo, o kitų peršamomis temomis. Štai kodėl šiandien savo viešajame lietuvių kalbos kalbėjime noriu pritarti teiginiui, kad didžioji dalis sovietmečiu žymių rašytojų šiandien vertinami prieštaringai dėl rusų valdžios įtakos. Pateiksiu konkrečių rašytojų ir jų kūrinių pavyzdžių, kurie sugebėjo apeiti tuometinę cenzūrą.