Kas yra kūryba: širdies klyksmas ar džiaugsminga daina?

Kūryba - tai žmogaus jausmų meninė išraiška. Tokia savęs išreiškimo forma leidžia žmogui tarsi išsivalyti nuo viduje tūnančių minčių bei išreikšti savą požiūrį. Tačiau kūrėjo kelias ne visuomet yra toks lengvas ir malonus, todėl požiūris į kūrybą negali būti vienareikšmiškas. Vieniems ji tarsi džiaugsmo daina, kuri padeda išgyventi sudėtingose situacijose, suteikia viltį bei galimybę pabėgti nuo realybės. Kitiems kūryba yra lyg širdies klyksmas, kuris neleidžia ramiai gyventi, tačiau negali būti išlaisvintas, nes nedera su jau pasirinktu gyvenimo keliu. Būtent todėl kūryba turėtų būti suprantama dvejotai. Tačiau kada kūryba yra širdies klyksmas o kada džiaugsmo daina? Kūryba yra džiaugsmas, kai žmogui padeda išgyventi sudėtingose situacijose bei suteikia vilties. XX a. pradžioje žmonės negalėjo mėgautis gyvenimu ar elgtis taip kaip jie nori. Juk tų laikų visuomenė gyveno kasdienėje baimėje bei nežinioje. Didžiųjų šalių agresija ir valdžios troškimas griovė paprastų žmonių gyvenimus. Vieną dieną tu savo namuose, o kitą gali būti ištremtas į lagerį. Tokia situacija susiklostė XXa. pirmojoje pusėje gimusios lietuvių kilmės amerikietės Rūtos Šepetys parašytoje novelėje "Tarp pilkų debesų". Novelėje aprašomas penkiolikametės Linos bei jos šeimos likimas. Prisiminkime siužetą kuomet visai šeimai miegant į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija, kuri praneša, jog susikrauti daiktams ir pasiruošti jie turi vos penkiolika minučių. Šeimai nepaaiškinama nei kam to reikia, nei ką su jais ketinama darys. Lina į paslaptingą kelionę įsideda visas reikiamas medžiagas reikalingas piešimui: pieštukus, popieriaus lapų ir t.t. Kaip vėliau paaiškėja sovietų policija Liną, jos brolį ir mamą išsiunčia į Sibirą, o Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, siunčiamas į kalėjimą. Šeima nebuvo pasiruošusi vykti į atšiaurų kraštą, per penkiolika minučių spėjo tik ant naktinės aprangos užsimesti vieną kitą drabužį.