Britų kalbininkas Deividas Kristalas (David Crystal) telefono žinučių rašymo žargonizuotu stiliumi nevadina katastrofa, nes taip vaikai įgunda ieškoti savo mintims užrašyti kuo tinkamesnės formos, tad tai prisideda prie didesnio raštingumo ir skatina kūrybingumą. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite

Kalba – nepamainomas kiekvienos tautos pagrindas, neatsiejama jos dalis. Vienas lietuvių raštijos kūrėjų, Mikalojus Daukša, apie tai yra sakęs: „Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“.Lietuvių kalbai teko daug išbandymų, kad apgintų save: ji patyrė rusinimą, lenkinimą, germanizaciją. Tačiau po Nepriklausomybės Atkūrimo tauta „galėjo atsikvėpti“, represijos buvo galutinai panaikintos. Bet ar galima teigti, kad lietuvių kalba egzistuoja be jokių kliūčių? Deja, šiuolaikiniame pasaulyje ji susiduria su naujomis problemomis – jaunimo rašomas tekstines žinutes, kas šiais laikais  yra laikoma populiariausia bendravimo priemone. Kiekvieną dieną iš mobiliųjų telefonų išsiunčiama per milijardą trumpųjų žinučių - SMS, kurios dažniausiai yra rašomos žargonizuotu stiliumi. Tai vis dėlto, ką vadiname žargonu?

Žargonas – tai žodžiai ar posakiai, nesutinkantys su bendrinės kalbos dėsniais. Žodžiai dažnai nevykusiai trumpinami arba susvetimėjami.(skaidrės – žargonai ) Jaunimo šnekamojoje kalboje žargonybių vartojama daug ir įvairių. Galima išskirti kelias, labiausiai išplėtotas žargonybių temines grupes:  Akademinės aplinkos realijos (pvz.), informacinės technologijos (pvz.), pramogos (svaigalai, muzika, sportas) ir  tarpusavio santykiai (pvz.). Pagal kilmę studentų žargonybes galima skirstyti  į lietuviškas ir skolinius. Vieni skoliniai mūsų kalboje prigijo ir įsitvirtino, kiti kaip šmėklos klaidžioja ir teršia mūsų kalbą.