Kas tradiciška ir kas modernu Pulgio Andriušio „Anoj pusėj ežero“

Pulgis Andriušis – prozininkas, vertėjas, žurnalistas bei politologas, mokėjęs daugiau nei dešimt kalbų. Bendradarbiaudamas įvairiose redakcijose kaune bei Klaipėdoje jis paskelbė net keletą tūkstančių publicistikos straipsnių, feljetonų, literatūros bei teatro recenzijų ir kt. Išvertė kelioliką apsakymų bei romanų.

Didžiausi šio autoriaus literatūrinės vertės kūriniai – apsakymų knyga „Anoj pusėj ežero, apysakos „Sudiev, kvietkeli!“ ir „Rojaus vartai“. Kaip rašė Algis Samulionis, „šiuose lyrinės intonacijos kūriniuose iki smulkiausių detalių tikroviškai atkuriama prieškario aukštaičių kaimo gamta ir su ja glaudžiai susijusio žmogaus buitis, autentiškas jo dvasinis pasaulis. <...> Pasakojimui būdingas tapybiškumas, detalių vaizdingumas, peizažų gausa ir svarba, itin spalvinga aukštaitiška leksika, ritmiška frazė“. Andriušio rinkinį „Anoj pusėj ežero“ „sudaro devynios nevienodo ilgumo lyrinės apysakos, kaip jas pats autorius vadina“.

Rinkinyje autorius daug dėmesio skiria gamtai, žmogus čia šmėsteli rečiau. Kaip pats autorius rašo pratarmėje: „Kai kam gal kris akin čionai paleistas į apyvartą per tirštas „botanikizmas“ bei etnomologizmas, bet tikėki, malonus skaitytojau, rytų aukštaičiui žolės, medžiai, žuvys, vabzdžiai, debesys, net akmenys nėra vien tik kalbinė ornamentika, butaforija, o broliai ir seserys, lygiateisiai gyvenimo palydovai.“ Andriušio lyrinėse apysakose žmogus ir gamta taip persipynę tarpusavyje, kad net „nežinai, kur baigiasi žmogus, <o> kur prasideda gamta“.