Juozas Aputis –žymiausias Lietuvos XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas

Vienas pirmųjų sovietmečio Lietuvoje, pradėjęs ieškoti giluminio ryšio tarp individo ir Dievo kūrinijos, bendrumo šilumos tarp žmonių. Jis – iškiliausias sovietinio laikotarpio modernios psichologinės novelės autorius, tęsęs Jono Biliūno prozos tradiciją. Rašytojas tikroviškai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialinę aplinką, kaimo buitį, bet svarbiausia jam – žmogaus išgyvenimai, būsenos, sąmonės procesai, subtilūs ryšiai su aplinka ir kitais žmonėmis. J. Aputis sukūrė jautrios dvasinės sandaros veikėjo tipą, žmogaus gyvenimą vaizduoja empatija (įsijautimu). Bendra kūrybos tema – žemdirbio kultūros ir lietuvių tautos likimas istorijoje. Rašytojo proza, atspindinti okupuotos tautos būseną, persmelkta rūpesčio, nerimo ir graudulio.

J. Apučio kūrybos savitumo esmė – aiški autoriaus dorovinė pozicija, etinis žmogaus vertinimas, humanistinio dvasingumo įtaiga.

• Juozas Aputis (g. 1936 m.) - iškiliausias sovietinio laikotarpio modernios psichologinės novelės ir apysakos autorius. Sovietiniais metais Juozo Apučio kūryba vertinta prieštaringai, nes neatitiko ideologinių reikalavimų. Rašytojas vienas pirmųjų lietuvių literatūroje prabilo apie senosios žemdirbių gyvensenos nykimą, atvėrė dvasinius sovietmečio žmogaus praradimus

Istorinis kontekstas : II-oji TSRS okupacija.

Novelės „Autorius ieško išeities“,

„Šūvis po Marazyno ąžuolu“,

„Vieniša sodyba“

„Vakarėjant gražios dobilienos“

Kontekstas:

• XXa. antrosios pusės-XXIa. pradžios rašytojas, psichologinės novelės autorius.
• Tęsė Jono Biliūno prozos tradicijas.
• Vienas pirmųjų prabilo apie kaimo nykimą.
• Rašė apie sovietmetį.

Temos:

• Senojo lietuviško kaimo nykimas, vertybių kaita.
• Skriauda ir kaltė, smurtas.
• Humanistinių vertybių nykimas.
• Kova tarp gėrio ir blogio (Autorius ieško išeities)
• Žmonių tarpusavio ryšys. (Vieniša sodyba)
• Tolerancija.

Vaikystės ir jaunystės išgyvenimai, kuriuose ieškoma atsakymo, kaip gyventi pakitusiame pasaulyje; trapaus gerumo, svajonės susidūrimas su šiurkščia jėga, prievarta, smurtu, tuščiu optimizmu, garsiais šūkiais; dvasinis žmonių ryšys svetimame pasaulyje ir kt.

Pagrindinė mintis:

• Gyvenime ima viešpatauti jokių dorovinių skrupulų neturinti brutali jėga.
• Žmogaus bendravimas ir poelgiai parodo jo vertę.

Vertybės:

• Drąsa, ryžtas, vidinė stiprybės.
• Pilietinė atsakomybė.
• Žmogiškumas.