Justinas Marcinkevičius - XXa. antrosios pusės ir XXIa. Pradžios, sunkaus Lietuvos laiko, poetas

Kontekstas :

Poetinėje dramoje ,,Mažvydas'' Justinas Marcinkevičius vaizdavo šešioliktojo amžiaus pirmosios lietuviškos knygos autorių Martyną Mažvydą, kuris dėl pareigos Lietuvai ir gimtajai kalbai išsižadėjo dievo, savo knyga skleidė sampratą apie pasaulį ir bandė išmokyti lietuviško žodžio. Šia poetine drama Justinas Marcinkevičius norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo lietuvių tautos šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios lietuvių nacionalinio gyvenimo formos - valstybė, raštas, menas. Rašytojas dar labiau iškėlė rašto bei kalbos vertę. Justinas Marcinkevičius, kuris dalies lietuvių visuomenės dar sovietmečiu buvo suvokiamas kaip „tautos poetas“ ,savo kūryba gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją bei teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Justinas Marcinkevičius tautiškumą iškelia poetišku patriotišku žodžiu. Taigi kiekvieno žmogaus pareiga - dirbti ir kurti del Tėvynės.Mažvydui labiausiai rūpi pareiga, tauta. Jis gyvenimo prasmę supranta kaip įsipareigojimą Lietuvai, todėl atsisako asmeninės laimės.

Pagrindinė mintis:

Svarbiau yra pasiaukojimas dėl tėvynės ir kalbos.

Kūrinio žmogus: Mažvydui labiausiai rūpi pareiga, tauta. Jis gyvenimo prasmę supranta kaip įsipareigojimą Lietuvai, todėl atsisako asmeninės laimės.

Mažvydo globotiniai „špitolninkai“

Dramos veiksmas vyksta 16 a. , kuomet Lietuvos valstybingumui buvo iškilusi grėsmė: iš vienos pusės vis stiprėjanti Rusija, iš kitos – prie savęs prisijungti norinti Lenkija. Pagrindinis veikėjas , pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas stengėsi, kad čia gyvenantys lietuviai neprarastų savo tautinio identiteto, galų gale – gimtosios kalbos. Jis ypač stengėsi tokius žmones kaip Vilentas atvesti į protą, kad jie neliktų abejingi savo tautai, kalbai, praeičiai.

• J. Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydas“ pagrindinio veikėjo globotinis Tirva pavogęs šiam herojui ypatingą reikšmę turinčią knygą atsiprašo globėjo ir prašo jį nubausti. Tačiau Mažvydas atsako, kad žmogus yra brangesnis nei knyga, ypač „kai jis iš purvo keliasi“. (Atlaidumas stiprina žmonių tarpusavio santykius)
• Justinas Marcinkevičius savo kūryba gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją. Jo dramos „Mažvydas“ herojus globoja špitolninkus“, suteikia jiems pastogę, pavalgydina, įdarbina. Už tokią paramą globotiniai yra dėkingi ir atsidėkodami sukuria Mažvydui giesmę. (Pagalba likimo nuskriaustiesiems skatina žmonių bendrumą)
• Justinas Marcinkevičius ,,Mažvydas” – dramoje Mažvydas ,,špitolnikams” buvo tarsi šventasis. Jis išgydė neturtėlių ligas ir žaizdas, išgelbėdamas juos nuo mirties, suteikė prieglobstį, pastatydamas ,,špitolę”, ir išmokė krikščioniškų tiesų. (Gerumą atskleidžia pagalba kitiems.)