Archetipai Juozo Apučio apysakoje „Skruzdėlynas Prūsijoje“

Šis rašto darbas yra paremtas psichoanalizės metodologija, kurį aiškina Gaston Bachelard‘o, Sigmundo Freudo ir Jungo teorijos. Kiekvienas autorius perteikia, kuo svarbi yra žmogui pasąmonė, jos galia, kurioje ryškiausiai atsiskleidžia sapnų fragmentai.Sapnų mitopoetiką yra galima sieti su onirine erdve. Anot Gaston Bachelard, „sapnų nuotrupas, onirinės erdvės fragmentus sudėliojame pagal dienos geometrinį brėžinį, taip paversdami sapną negyvu anatominiu skeletu, netekdami galios tirti visas miego fiziologijos funkcijas. Taip teišsaugojami sapno transformacijų tarpiniai klodai. Bet kaip tik ši transformacija, šios transformacijos paverčia onirinę erdvę vaizduotės vyksmo buveine.“ G. Bachelard įvardija kaip žmogus sapnuoja daiktus ir veiksmą, kai jis skrenda savo sapnuose: „erdvė, kurioje praleisime nakties valandas be perspektyvos, be nuotolio. Ji – tiesioginė daiktų ir mūsų pačių sintezė. Jei sapnuojame daiktą, įžengiame į jį it į kiaukutą. Mūsų onirinė erdvė visada turi šitokį koeficientą. Kai kada sapnuodami, kad skrendame, manome esą labai aukštai, bet iš tiesų esame tik maža skrendančios materijos dalelė.“ Šis pavyzdys tarsi paneigia visiem žinomą mitą, kad skrendami jaučiamės esantys aukštai, didesni už kitus ir, žinoma, lyderiais. Tačiau, viskas yra priešinga. G. Bachelard pateikia, ko reikia, kad tikrai žmogus miegotų: „kad tikrai miegotume, privalome paklusti apdangos valiai, lėliukės valiai; švelniai it spriralė privalome sekti apdangos artėjimą tiesiai į centrą, šis judėjimas yra tikrai vingiuojantis, plintantis, vengiantis kampų ir aštrumų. Nakties simbolius atitinka kiaušinio pavidalo gaubtos formos. Šios visos prailgintos ir gaubtos formos yra vaisiai, kuriuose užsimezga ir bręsta gemalas. Onirinė erdvė gali atsiskleisti tik tada, kai atsiskleidžia mūsų sugniaužti kumščiai.“ Kai atsipalaiduoja žmogaus rankos, kai jos nebėra sugniaužtos į kumščius, galima teigti, kad žmogus yra atsipalaidavęs ir pasinėręs į sapnų pasaulį. Taip pat G. Bachelard teigia, kaip atrodo pabudimo scena ir, koks yra išsimiegojęs žmogus: „atėjus pabudimo akimirkai, onirinėje erdvėje atsiranda penki išsišakojimai, bebundanti ranka tampa raumenų, troškimų, sumanymų keke. Sveikai išsimiegojusio žmogaus akis staiga įstengia žvelgti tiesiai, ranka – brėžti tiesią liniją. Bundančioje galvoje prašvinta diena. Koncentravimo vaizdai pakeičiami noru, valia spinduliuoti.“ G. Bachelard‘as sapnų pasaulį sieja su onirine erdve, kurioje perteikiamas žmogaus pabudimo, užmigimo veiksmai.