Kas suteikia žmogui ramybę?

Pasak graikų mitų, Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santūriai bet kokiomis aplinkybėmis, būdavę abejingi žmonių jausmams ir kančioms. Šiame pasaulyje nėra stabilumo, viskas aplink yra nuolatinio keitimosi būsenoje. Turbūt dėl to kiekvienam žmogui yra sunku patirti vidinę ramybę. Individo dvasinę ramybę gali suteikti tėvynės laisvė arba buvimas namie.

Tėvynės laisvė suteikia žmogui ramybę. Kai Lietuva patyrė Sovietų Sąjungos reokupaciją, Lietuvoje pradėjo kurtis įvairios pasipriešinimo organizacijos. Viena iš šių pogrindinių organizacijų- 1978 metais vieno iš garsiausių disidentų, Antano Terlecko, įkurta Lietuvos laisvės lyga. Šiame judėjime dalyvaujantys žmonės pasisakė už nepriklausomą Lietuvą. Būtent mylimos Tėvynės laisvė disidentams suteiks ramybę. Apie tai, kad gimtojo krašto laisvė suteikia žmogui ramybę, aprašo garsus psichologinės prozos pradininkas Lietuvoje, gyvenęs XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje, Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“. Pats autorius palaikė Lietuvoje vykstantį nacionalinį pasipriešinimą carizmui. J.Biliūnas aktyviai protestavo prieš politinę ir socialinę neteisybę, be to, įsitraukė į socialdemokratų judėjimą. Jonas Biliūnas kūrinyje įgyvendino savo įdėją- iškėlė 1863 metų sukilimo įvykius ir jų padarinius Lietuvai, jos gyventojams. Prozininkas aprašė du kaimo gyventojus, Juozapotą ir Petrą Banius, kurie troško Tėvynės laisvės- išsivadavimo iš carinės Rusijos priespaudos. Kartu jie svajojo apie darbą tik sau: „<...> turėsma savo žemę, niekam nevergausma ir dirbsma tik sau, sau!“