Ar pritartumėte žodžiams „...žmogų net ir klystkeliuos tamsiuos/Ne taip jau paprasta ir lengva paklaidinti“

Žmogui gyvenime dažnai tenka atsidurti kryžkelėse, nežinant, kurį kelią vertėtų pasirinkti. Tuomet jis prašo pašalinių ar net antgamtiškų galių pagalbos. Šios jėgos gali labai lengvai suklaidinti žmogų. Ar išties taip paprasta pakeisti žmogaus sprendimus?

Žmogus – vienintelė gyva būtybė, kuriai Dievas davė galią mąstyti ir jausti. Gal būtent todėl jausmai ir norai dažnai prieštarauja vieni kitiems ir lemia žmogaus nuklydimus. Getės „Fauste“ pagrindinis veikėjas Faustas parduoda savo sielą Mefistofeliui už galimybę pažinti pasaulį. Faustas, ir pats nesuprasdamas, paaukoja ne tik sielą, bet ir meilę Margaritai, galimybę su ja sukurti šeimą. Dabar, kai sutartis jau sudaryta, per vėlu ką keisti – galia įgauta ir Faustas gali ja naudotis. Kaip bebūtų, žmonėms nėra suteikta galimybė viską pažinti, kitaip tariant, būti dievais. Ši mintis nuolat traukia žmogų, jis nori pasijusti lygus su Kūrėju. Tokie norai ir pastuma pražūtingiems sprendimams. Kai sielą užvaldo troškimai, labai lengva paklysti, „pamesti“ teisingą kelią.