Tik stiprus žmogus gali išlaikyti humoro jausmą net ir ribinėse situacijose. Pritarkite arba paneikite šiai nuomonei. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Apie tremtyje praleistas dienas, patirtą nepriteklių, kančias ir kankinimus, kurie graudina iki širdies gelmių aprašė pats tokį skaudų įvykį patyręs XXa. modernios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas Balys Sruoga memuare,,Dievų miškas“. Šis kūrinys buvo išleistas tik 1957m., praėjus dešimtmečiui po rašytojo mirties, kadangi jos išleidimą lėmė griežta pokario politika bei kultūros padėtis. Šioje atsiminimų knygoje rašytojas pasakoja apie gyvenimą Štuthofo koncentracijos lageryje, taip pat atskleidžiama fašizmo esmė. Taigi, partijos funkcionieriams Sruogos kūrinys kėlė asociacijų su stalininiais lageriais, apie kuriuos rašyti buvo draudžiama ir viešai prabilta tik XXa. pabaigoje. Bet vis dėlto, “Dievų miškas” skiriasi nuo įprastos tremtinių literatūros. Skirtingai nei įprasti memuarai, kuriuose laisvai dalijamasi savo asmeniniais jausmais, išgyvenimais, patirtomis emocijomis, Balys Sruoga pasirenka atsiriboti nuo šių asmeninių išgyvenimų ir pagrindine vaizdavimo priemone pasirenka būtent ironiją. Rašytojas teigia esąs ironiškas ne tų žmonių, su kuriais žūsta koncentracijos stovykloje, tačiau viso pasaulio atžvilgiu. Ši vaizdavimo priemonė kūrinyje parodo, koks visgi žmogus turi būti stiprus, kad net paveiktas žiaurių vaizdų, elgesio, gyvensenos ypatumų bei aplinkybių, išilktų stojiškas ir į viską žvelgtų su humoro jausmu.