Ar stiprių jausmų išgyvenimai keičia žmogų?

Gyvenime beveik visi žmonės yra patyrę stiprių išgyvenimų, netekčių ar skaudžių įvykių. Tokie išgyvenimai tikrai pakeičia žmogų. Pasekmės gali būti įvairios: arba žmogus yra paveikiamas neigiamai: palūžta, patiria dvasinį nuopuolį, arba teigiamai: skaudūs išgyvenimai jį sustiprina. Tai priklauso nuo to, koks žmogus yra ir kaip jis sugeba susitaikyti, išgyventi tokį įvykį.

Labai stiprūs užklupę išgyvenimai gali pakeisti žmogų į neigiamą pusę. Žmogus, netekęs artimo, netenka ir dalies savęs. Toks individas dažnai dvasiškai palūžta ir atsiriboja nuo tikrojo gyvenimo, aplinkinių. Tokia situacija vaizduojama ir Jono Biliūno kūryboje. J. Biliūnas yra XIX a. pabaigos - XX a. pradžios prozininkas, atnaujintos literatūros kūrėjas, psichologinio Realizmo pradininkas lietuvių literatūroje. Rašytojas tiek novelėse („Ubagas“, „Vagis“, „Lazda“), tiek apysakoje „Liūdna pasaka“ akcentuoja žmogiškumą, atjautą, pagalbą. J. Biliūno kuriamas veikėjas dažniausiai patiria skaudžių, sukrečiančių gyvenimo įvykių, kurie pakeičia jo gyvenimą. Nors J. Biliūnas yra realistas, tačiau jam svarbu ne pavaizduoti, detaliai aprašyti įvykį, o parodyti, kaip tas įvykis pakeitė veikėjo gyvenimą. Būtent artimojo netektis vaizduojama apysakoje „Liūdna pasaka“. Apysakoje veiksmas susijęs su XIX a. vidurio istoriniais įvykiais Lietuvoje. 1863 - tieji Lietuvos istorijoje sukilimo prieš carinę Rusiją metai. Apysakos pagrindinis veikėjas Petras Banys nusprendžia prisijungti prie sukilėlių, padėti kovoti dėl savo krašto laisvės, taip palikdamas savo žmoną Juozapotą vieną. Deja, Petras žūva kovose ir tai labai paveikia Juozapotą.