Apsisprendimo problema lietuvių literatūroje

Neretai žmogus atsiduria situacijose, kai tenka priimti lemtingus sprendimus. Pasirinkimą gali sąlygoti socialinės aplinkybės, idėjos, siekiai, puoselėjamos vertybės ar charakterio savybės. Apie apsisprendimo problemą kalbama ir lietuvių literatūroje – Just. Marcinkevičiaus, V.Mykolaičio – Putino ir J.Tumo – Vaižganto kūryboje. Jų kūriniuose vaizduojama, kaip sprendimai nulemia individo gyvenimą.

          Asmuo, priėmęs svarbų sprendimą, gali prarasti asmeninę laimę. Tai akcentuojama XX a. antros pusės – XXI a. pradžios rašytojo – modernisto, tautos moralinio autoriteto Just. Marcinkevičiaus poetinėje dramoje „Mažvydas“. Dramos herojus Mažvydas vaizduojamas kaip tėvynės labui dirbantis žmogus, suvokiantis savo pašaukimą ir tam tikslui aukojantis gyvenimą. Jis nujaučia besiartinančią nutautėjimo grėsmę, todėl siekia išsaugoti gimtąjį žodį. Herojus paliko tėvynę – Didžiąją Lietuvą - , mylimą moterį ir pasirinko vykdyti pareigą visuomenei – išsaugoti ir puoselėti tėvynės kalbą. Savo pareigą suvokia kaip sunkų, tačiau vilties suteikiantį darbą, kuris ir yra Mažvydo gyvenimo prasmė. Galima teigti, kad herojui visuotinumo atramą suteikia rūpestis knyga, raštu, mąstymas apie Lietuvą ir noras ją kultūriškai suvienyti. Galbūt jis sąmoningai aukoja asmeninę laimę dėl visuomenės gerovės, siekia žmonėms „atnešt šviesos, teisybės, gėrio“. Just. Marcinkevičius teigė, kad gimtasis žodis turi būti paprastas, tačiau tvirtas ir teisingas, nes tik žodis gali vienyti tautą ir pažadinti viltis. Taigi Just. Marcinkevičiaus poetinėje dramoje atskleidžiama, kad žmogaus apsisprendimas keičia asmeninį gyvenimą.