Karą - prie gėdos stulpo. - V. Hugo

2 psl. / 834 žod.

Ištrauka

Kiekvienas žmogus nori sėkmingo gyvenimo. Kartais pirmoji sėkmė susuka galvą, jog mintyse telieka impulsas siekti dar daugiau, ir kuo greičiau. Kiek žmogus pasiryžęs paaukoti vardan to, ko trokšta? Ir ar siekdamas savo norų susimąsto apie pasekmes?

XX a. pradžioje tiek Europoje, tiek kituose žemynuose kilo nemažai incidentų ir susidūrimų, kurie pranašavo būsimą karą. Vienas svarbiausių konfliktų buvo 1912-1913 m. vykę Balkanų karai. Rusija rėmė ir ragino Balkanų valstybes susivienyti ir kovoti prieš Turkiją. Bet Turkijai pralaimėjus, nesutarimus tarp pačių pietų slavų valstybių sukurstė Austrija-Vengrija bei Italija. Svarbi Pirmojo pasaulinio karo priežastis buvo ir Europos tautų nacionalizmas. Vokietijos vadovybė matė, kad jos sukurtas valstybių blokas silpsta, o 1892-1907 m. sukurta Antantė – Prancūzijos, Anglijos, Rusijos karinis ir politinis blokas – vis stiprėja. Ypač grėsminga darėsi Rusija. Buvo skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas, buvo teigiama, kad karas yra žmonijos pažangos variklis, jis yra neišvengiamas kaip stichinė nelaimė. Tokia propaganda buvo veiksminga, ir didesnė dalis europiečių pritarė karui. 1914 metų rugpjūčio 1 dieną, jau sutemus, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II sėdo prie šventinio stalo su kariuomenės vadais - jis ką tik paskelbė karą Rusijai, ruošėsi pulti Prancūziją ir gavo pranešimą, kad Britanija šiame konflikte liks neutrali. Vokietija pradėjo Pirmąjį pasaulinį karą. Caras Nikolajus II norėjo įbauginti Austrijos-Vengrijos imperiją, ką tik pradėjusią puolimą prieš Rusijos sąjungininkę Serbiją. Spontaniški sprendimai visada būna iki galo neapgalvoti, tačiau kartais nelieka iš ko rinktis. Jau karo pradžioje Rusija ėmėsi represijos, manydama, jog Rytprūsiuose gyventojai nusiteikę priešiškai.Vykdoma labai didelė karinė propaganda, kurioje teigiama, jog vokiečiai labai žiauriai elgiasi su civiliais gyventojais. Karas atrodė neišvengiamas Vokietijai, jautusiai grėsmę, keliamą ją supančios Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, kurios tarpusavyje buvo sudariusios Antantės sąjungą. Įsakymas pradėti mobilizaciją įjungė Vokietijos karo mašiną, pasiruošusią pirmiausiai siųsti karius į Vakarus. Prasidėjo karai tarp valstybių. Valstybių noras turėti kuo daugiau žemių pradėjo I-ajį pasaulinį karą ir vedė II-ojo Pasaulinio karo link.  


Reziumė

Autorius
indre01
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 4, 2018
Publikuotas
2015 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Kokios vertybės priimtinos jūsų kartos žmogui?

Literatūra Rašinys rutastos
Visi žmonės individualūs, todėl apibrėžti kokios vertybės yra priimtinos, gana sunku. Tačiau galima išskirti pačias populiariausias ir daugeliui suprantamas vertybės, tokias kaip šeima,...

Publicistas Konradas Virgiejus rašė: „Dauguma kalbos vartotojų stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis“. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį į kalbos skurdinimo problemą.

Literatūra Rašinys 2016 m. ruta.folk
Publicistas Konradas Virgiejus rašė: „Dauguma kalbos vartotojų stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis“. Argumentuotai...

Kiekvienas siekia asmeninės laimės gyvenime. Tačiau kartais laimė ir pasyvumas yra nesuderinami. Pasyvus žmogus dažniausiai priklauso nuo aplinkybių, kitu žmonių ir todėl jis nelaimingas. Apie tokį žmogų rašė XXa. rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas ir Marius Katiliškis

Literatūra Rašinys mhill
XXa. Vidurio lietuvių prozininkas, išeivis Marius Katiliškis romane „Miškais ateina ruduo“ pavaizdavo pasyvios prigimties lietuvį. Šis romanas ne vieno kritiko yra vadinamas brandžiausiu...