Karą - prie gėdos stulpo. - V. Hugo

Kiekvienas žmogus nori sėkmingo gyvenimo. Kartais pirmoji sėkmė susuka galvą, jog mintyse telieka impulsas siekti dar daugiau, ir kuo greičiau. Kiek žmogus pasiryžęs paaukoti vardan to, ko trokšta? Ir ar siekdamas savo norų susimąsto apie pasekmes?

XX a. pradžioje tiek Europoje, tiek kituose žemynuose kilo nemažai incidentų ir susidūrimų, kurie pranašavo būsimą karą. Vienas svarbiausių konfliktų buvo 1912-1913 m. vykę Balkanų karai. Rusija rėmė ir ragino Balkanų valstybes susivienyti ir kovoti prieš Turkiją. Bet Turkijai pralaimėjus, nesutarimus tarp pačių pietų slavų valstybių sukurstė Austrija-Vengrija bei Italija. Svarbi Pirmojo pasaulinio karo priežastis buvo ir Europos tautų nacionalizmas. Vokietijos vadovybė matė, kad jos sukurtas valstybių blokas silpsta, o 1892-1907 m. sukurta Antantė – Prancūzijos, Anglijos, Rusijos karinis ir politinis blokas – vis stiprėja. Ypač grėsminga darėsi Rusija. Buvo skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas, buvo teigiama, kad karas yra žmonijos pažangos variklis, jis yra neišvengiamas kaip stichinė nelaimė. Tokia propaganda buvo veiksminga, ir didesnė dalis europiečių pritarė karui. 1914 metų rugpjūčio 1 dieną, jau sutemus, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II sėdo prie šventinio stalo su kariuomenės vadais - jis ką tik paskelbė karą Rusijai, ruošėsi pulti Prancūziją ir gavo pranešimą, kad Britanija šiame konflikte liks neutrali. Vokietija pradėjo Pirmąjį pasaulinį karą. Caras Nikolajus II norėjo įbauginti Austrijos-Vengrijos imperiją, ką tik pradėjusią puolimą prieš Rusijos sąjungininkę Serbiją. Spontaniški sprendimai visada būna iki galo neapgalvoti, tačiau kartais nelieka iš ko rinktis. Jau karo pradžioje Rusija ėmėsi represijos, manydama, jog Rytprūsiuose gyventojai nusiteikę priešiškai.Vykdoma labai didelė karinė propaganda, kurioje teigiama, jog vokiečiai labai žiauriai elgiasi su civiliais gyventojais. Karas atrodė neišvengiamas Vokietijai, jautusiai grėsmę, keliamą ją supančios Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, kurios tarpusavyje buvo sudariusios Antantės sąjungą. Įsakymas pradėti mobilizaciją įjungė Vokietijos karo mašiną, pasiruošusią pirmiausiai siųsti karius į Vakarus. Prasidėjo karai tarp valstybių. Valstybių noras turėti kuo daugiau žemių pradėjo I-ajį pasaulinį karą ir vedė II-ojo Pasaulinio karo link.