Publicistas Konradas Virgiejus rašė: „Dauguma kalbos vartotojų stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis“. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį į kalbos skurdinimo problemą.

Turbūt visi sutiktumėme, kad vienas iš pagrindinių valstybės požymių - tai kalba. Mes, lietuviai, esame tikrai maža tauta, tačiau, galime pasidžiaugti, kad mūsų kalba yra seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, kuri pasižymi savo unikalumu. Kalbos mylėtojas M. Daukša yra sakęs, kad kalba yra bendras meilės ryšys, kuris suvienija tautą. Tautiškas žmogus stengiasi kalbėti savo gimtąja kalba ir gyventi savo tėvynėje pagal tautos puoselėjamas tradicijas. Šiuo metu vis daugiau rašoma straipsnių apie tai, kad kaip ir daugeliui kitų tautinių kultūrų, taip ir lietuvybei gresia išnykimas. Kokios priežastys lėmė, kad lietuvių kalbai gresia tokie pavojai? Publicistas Konradas Virgiejus rašė: „Dauguma kalbos vartotojų stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis“. Šiandien norėčiau aptarti ir išsakyti savo požiūrį apie veiksnius, kurie galėtų kelti pavojų kalbos tolimesniam egzistavimui.

Pirma priežastis dėl kurios kilo kalbos skurdinimo problema, manau, yra bendravimas socialiniuose tinkluose ir knygų neskaitymas. Kiekvienas moksleivis pajaučia kasdienę rutiną - mokykla, įvairūs užsiemimai po jos, namų darbai. Norėdami iš jos pabėgti paaugliai ieško papildomų veiklų, kas atėma daugybę laiko. Visur skubame, lekiame ir vietoj skambučių, rašome trumpąsias SMS žinutes. Jose žodžiai neretai yra trumpinami, kad būtų patogiau ir greičiau. Draugui žinutę dažniausiai pradedame žodeliu „labas“, ir užbaigiame dar trumpesniu „iki‘. Trumposios žinutės pakeičia pasikalbėjimus akis į akį prie kavos puodelio ar nuoširdaus skambučio. Taip pat mūsų šnekamojoje kalboje vartojami barbarizmai, neretai ir rusiški keiksmažodžiai, kurie parodo, kad paaugliai nebesugeba išreikšti savo emocijų neišsišokdami, jų žodynas nebėra toks platus, koks buvo seniau kaimo vaikų. Žinutėse, žinoma, dingsta ir taisyklinga gramatika, pamirštamos nosinės. Manau, kad ši neraštingumo problema kilo dėl knygų neskaitymo. Jaunuomenė retai bepaima grožinės literatūros knygą į rankas niekieno neverčiami. Atrodo, ne taip ir senai praėjo tie laikai, kai vaikai laukdavo knygnešio, kad jiems kokią knygelę į rankas paduotų, o mes jau to nebevertiname. Kalbos skurdumas ypač atsispindi mūsų rašiniuose. Pati ne visada sugebu tiksliai ir argumentuotai pagrįsti norimą teiginį, nes pritrūksta perskaitytų knygų, tam, kad galėčiau kiekvieną temą pasiremti vis nauja. Šitoks nenoras skaityti mus tik labiau skatina naudotis internetu, kur daugelis dalykų parašyta anglų kalba.