Kazimiero Būgos darbai
Ištrauka
Tauta – tai žmonės, kuriuos sieja bendra žemė, kilmė, kalba ir istorija. Tauta, neturinti mokslo bei rašto, negali augti, o neturint rašto, nyksta bei skursta gimtoji kalba. Lietuva ne kartą buvo atsidūrusi istorijos kryžkelėje, kuomet mūsų tautai grėsė išnykimas, pirmiausiai okupantams uždraudus vartoti gimtąjį žodį. Tačiau Lietuva nepasidavė: nepasidavė svetimai valdžiai, priespaudai, kalbai. Pasauliui pastebint ir žavintis mūsų gimtąja kalba, kaip viena seniausių ir vis dar išlikusia, Lietuvos inteligentai norėjo, kad Lietuvių kalba būtų naudojama ne tik kasdieniniam pokalbiui, bet būtų tinkama ir raštui, ir mokslui. Lietuvių kalba pradėta gryninti bei norminti naujosios – kaimo – inteligentijos. Savo darbais tautiškumą žadino ir visą gyvenimą kalbos tyrinėjimams paskyrė Kazimieras Būga.Niekas iš pažinojusių Kazimierą Būgą negali pasakyti, kada užgimė jo meilė gimtajai kalbai ir norui ją puoselėti bei tyrinėti. Dar būdamas mažas, skaityti ir rašyti lietuviškai Būga mokėsi pas daraktorių. Į kiekvieną pamoką berniukas eidavo su dideliu užsidegimu ir norėjo kuo daugiau sužinoti ir išmokti. Atrodo, kad meilė kalbai būsimo kalbininko gyvenime figūravo nuo jaunų dienų. Būga kalbėdamas mėgdavo įterpti lietuvišką patarlę, priežodį ar mįslę. Mįslių jis mokėjo begalę ir galėjo be poilsio jas uždavinėti ar bandyti įminti pats. Nors mokslininkas buvo lėtas, ramaus būdo, tylus, išgirdęs kalbant apie tarmes ar kitus su kalba susijusius klausimus, greit įsitraukdavo į pokalbį, aistringai diskutuodavo ir kartais net neleisdavo įsiterpti kitiems. Metus praleidęs kunigų seminarijoje, Būga pasitraukė ir susiejo savo gyvenimą su didžiausia savo aistra – kalbos tyrinėjimu.
Reziumė
- Autorius
- artynaes
- Tipas
- Rašinys
- Dalykas
- Literatūra
- Kaina
- €1.89
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Kov 6, 2018
- Publikuotas
- "Informacijos neturime"
- Apimtis
- 2 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų