Tiriamasis darbas „kaip keičiasi požiūris į mokytoją, mokyklą ir mokinį lietuvių literatūroje“

Tarybiniais laikais (sovietmečiu) mokyklos stereotipas pasikeitė. Atsirado drąsių rašytojų, kurie, rašydami apie pedagogus ir mokinius , nevengė juos pašiepti. Vienas tokių novatoriškų autorių – Kazys Saja. Mokyklos tema parašyta jo pjesė „ Reptilija “. Reptilijos pagrindas – tipiška buitinė drama. Pjesėje galima rasti dvi žmonių grupes – mokytojus ir mokinius. Patys ryškiausi pedagogai –biologijos mokytoja ir septintokų auklėtoja, pravardžiuojama Reptilija, ir užklasinio darbo organizatorė Knystautienė. Šios dvi pedagogės pateikiamos kaip kontrastas. Knystautienės paveikslą autorius akivaizdžiai šaržuoja, karikatūrina. Tarybinio mokytojo būklę ryškiausiai rodo “amžinai skubanti” užklasinio darbo organizatorė Knystautienė, paskendusi beprasmių ataskaitų ir menkareikšmių renginių lavinoje. Autoriaus remarka – “labai nervinga moteriškė, kalbanti įkyriu, šaižiu balsu” – leistų spėti apie neigiamą K. Sajos požiūrį į šią susmulkėjusią, trumparegę, sraigteliu virtusią pedagogę.