Lietuvių tautinio charakterio atspindys Simono Daukanto kūrinyje ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių‘‘

Simonas Daukantas – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių rašytojų, žymus patriotas, istorikas, švietėjas, literatas, pasisakęs už lietuvių tautinio atgimimo idėjas. Tai buvo unikali asmenybė, daug dėmesio savo gyvenime skyrusi Lietuvos istorijos šaltiniams tyrinėti ir visuomenei šviesti. Daukantas pirmasis parašė Lietuvos istoriją gimtąja lietuvių kalba pavadinimu ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių‘‘. Galima teigti, jog Daukantas lietuvių literatūroje žymę paliko ypatingą dėmesį savo kūriniuose skirdamas Lietuvos istorijos vaizdavimui.

Kitas Daukanto veikalas ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių‘‘, išleistas Sankt Peterburge 1845 m., yra laikomas svarbiausiu šio švietėjo istoriniu darbu, tai – pirmasis darbas, kur aprašyta lietuvių kultūros istorija. ,,Būde‘‘ vaizduojama laisvos Lietuvos visuomenės praeitis. Kartu su ja atsiskleidžia savitas lietuvių tautinis charakteris. Jono Balčiaus straipsnyje ,,Simonas Daukantas – lietuvių tautinio ir dorovinio identiteto puoselėtojas‘‘, nagrinėjant lietuvių tautinio ir dorovinio identiteto pamato klausimą, teigiama, jog ,,Atsakymas į šį klausimą būtų toks: meilė gamtai, laisvei ir tėvynei. Tai, anot S. Daukanto, sudaro ir lietuvių dvasinio, dorovinio ir tautinio pasaulio pamatinių vertybių didžiąją triadą‘‘[1]. Iš tiesų ,,Būde‘‘ esančių gamtos aprašymų, laisvės bei tėvynės meilės apraiškų gausa gali daug pasakyti apie pačių lietuvių pasaulėjautą – jiems Lietuva buvo didinga savo gamtos vaizdais, kovomis už laisvę ir tėvynę.

[1] BALČIUS, J. Simonas Daukantas – lietuvių tautinio ir dorovinio identiteto puoselėtojas. Lokaliniai tyrimai (2005-2006 m.). Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p. 588.