Mano lyderystė

Mano suvokimu lyderiavimas – tai grupės narių veiklų, reikalingų užduočiai atlikti, nukreipimo ir lyderio poveikio procesas (lyderiavimas tai yra viena iš vadovavimo poveikio priemonių).

Aš save įsivaizduočiau transakcinėje lyderystėje, kuri grindžiama vadovo lyderio racionaliu veiklos tikslo, uždavinių ir situacijos suvokimu, lemiančiu vadovavimo struktūrą. Aiškiai suvokdamas tikslą, aš vesčiau organizaciją į priekį, stengdamas neslopinti darbuotojų iniciatyvos, kūrybiškumo, pasitikėjimą savo jėgomis ir kompetenciją. Tačiau vadovaujant transakciniam lyderiui, pasekėjų neprašoma imtis iniciatyvos, prisiimti asmeninę atsakomybę. Darbuotojus aš kontroliuočiau pagal numatytos veiklos griežtus kriterijus. Transakcinis lyderis turi nurodyti, ką pasekėjai privalo padaryti, paaiškina kiekvieno vaidmenį ir užduoties atlikimo reikalavimus, nustato pavaldinių poreikius ir nurodo, kaip jie bus patenkinti, kai darbas bus atliktas. Aš manau transakcinė lyderystė tinka, norint išspręsti darbines problemas. Aš esu konkretus ir tvirtai dėl vūisko apsisprendęs, beto rimtai norintis spręsti darbines problemas. Todėl būtent šia lyderyste aš ir naudočiausi. Yra išskiriami du transakcinės lyderystės palaikymo / įtvirtinimo veiksniai: skatinimas pagal nuopelnus ir vadovavimą reaguojant į išimtis. Skatinimas pagal nuopelnus – tai mainų tarp vadovo lyderio ir pasekėjų procesas, kurio metu sekėjų pastangos išmainomos į konkretų paskatinimą. Vadovavimas reaguojant į išimtis – tai lyderystė, kurią sudaro darbuotojų klaidas ištaisanti kritika, neigiamas grįžtamasis ryšys ir pastiprinimas. Taikantis aktyviąją vadovavimo reaguojant į išimtis formą aš atidžiai stebėsiu pavaldinius, kad jie nesuklystų ar nepažeistų taisyklių, ir imsiuosi priemonių klaidoms taisyti. Nesinaudosiu pasyvią lyderio formą, nes naudojantis pasyviąją vadovavimo formą lyderis įsikiša tik tada, kai pažeidžiami jo reikalavimai ar kyla problemų.