Lyderystė ir vadyba

Vadovas - tai „asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti“(J.A.F.Stoner, R.E.Freeman, D.R.Gilbert „Vadyba“, 2000, p. 7).
Vadybos moksle vadovavimas kaip vadovo pagrindinė funkcija yra neatskiriamas nuo planavimo ir organizavimo. Vadovavimas nebus efektyvus, jeigu jis nesirems lyderiavimu, kuris pasireiškia, vadovo sugebėjimu sutelkti žmones sėkmingam tikslų realizavimui. Nors lyderiavimas yra labai svarbus vadovavime, tačiau gali būti, kad ir silpnas lyderis būna geras vadovas (sugebantis planuoti ir organizuoti).
Vadovavimas labiau atspindi vadovo formalaus statuso nusakomą funkciją, o lyderiavimas išreiškia grupėje pripažinto žmogaus - lyderio veiklą telkiant žmones užsibrėžtam bendram veiklos tikslui pasiekti. Vadovas gali būti arba nebūti lyderiu.
Lyderis - tai žmogus, savo autoritetu darantis įtaką kolektyvo nariams. Čia galime sužinoti, jog lyderiai turi įgimtų savybių komplektą, jog jų elgsena gali būti autoritarinio, demokratinio ir liberalaus tipo. Teigiama, jog lyderiai, įvertinę padėtį, imasi atitinkamų veiksmų ir, atsižvelgdami į aplinkybes, gali rinktis tam tikrą elgsenos pobūdį. Teigiama, kad vadovas ir lyderis tam tikrais aspektais skiriasi – vadovas iš esmės vykdo funkciją, kuri garantuoja normalų organizacijos veikimą, o lyderiai iškelia ir įgyvendina įkvepiančią permainų viziją. Sakoma, kad esti transakciniai lyderiai, kurie įgyvendina smulkius pokyčius, ir transformaciniai lyderiai, įgyvendinantys revoliucinius pokyčius.
Dažnai susidaro tokia situacija, kad visur kur tik susieina daugiau kaip du žmonės kyla lyderio problema. Yra žinoma, kad lyderiavimas ir vadovavimas nėra tapatūs. Pavyzdžiui, W. G. Bennis (1985) rašo, kad „vadovai yra žmonės, kurie daro dalykus tinkamai, o lyderiai - tai tie, kurie daro tinkamus dalykus". A. Zaleznik (1977) teigia, kad „vadovai rūpinasi tuo, kaip padaryti, o lyderiai yra susiję su tuo, ką tai reiškia žmonėms". Remdamasi šiais teiginiais galiu paakyti, kad vadovavimas nebus efektyvus jei vadovas nesirems lyderiavimu, sugebančiu sutelkti žmones į komandą siekti tų pačių tikslų. Formuojantis grupei, vieni nariai vaidina aktyvų vaidmenį, kiti lieka pasyvūs. Aktyviems žmonėms teikiama pirmenybė, juos bandoma mėgdžioti, paklūstama jiems. Taip žmonės susiskirsto į lyderius ir eilinius narius.
Organizacijai, veikiančiai konkurencinėje aplinkoje, netgi tobulas vadovavimo funkcijų atlikimas negali ilgesniam laikui užtikrinti paprasto išlikimo. Tam turi vadovauti nepaprastas įgaliojimus turintis vadovas, o vadovas lyderis. Lyderiavimas yra tai, ko negali pakeisti jokia net pati tobuliausia valdymo sistema. Netgi tobulas vadovas gali būti netikęs lyderis. Lyderis nuo vadovo skiriasi tuo, kad jis sugeba pasiūlyti pavaldiniams įkvepiančią ateities viziją, sutelkti ir uždegti.
Taigi rašydama šį referatą bandysiu išanalizuoti gerąsias bei blogąsias vadovo kaip lyderio savybes, taip pat aprašyti pagrindines vadovo – lyderio funkcijas, jo veiklai būdingus aspektus, vadovavimo stilius, bei pagrindinius kriterijus renkant gerą vadovą.