Keliaudami per Lietuvą pastebime, kad kai kurie vietovardžiai kartojasi skirtinguose regionuose. Argumentuotai paaiškinkite, kokia populiariausių vietovardžių ir gatvių pavadinimų kilmė

Vietovardis – tai tikrinis bet kokio geografinio objekto – miesto, miestelio, kaimelio – pavadinimas. Vietovardžių atsiradimas ir kilmė aiškinami paprastai: jie dažniausiai būna kilę nuo asmens vardo, pavardės ar pravardės, kuris toje vietoje yra gyvenęs, ją įkūręs arba jo vardu buvo pavadintas vienas svarbiausių miesto objektų, taip pat iš netoliese tekančios upės ar telkšančio vandens telkinio bei kitų gamtos objektų. Savo kalboje pateiksiu keletą populiariausių vietovardžių ir gatvių pavadinimų bei paaiškinsiu jų kilmę.

Vietovardžiai tarsi milžiniška registracijos knygą, kurioje surašoma viskas, su kuo tik tenka susidurti žmogui, – augalija, gyvūnija, gamtos reiškiniai, amatai, prekyba, žmonių tarpusavio santykiai, buitis, prietarai, religija. Pagal vietovardžius galima atsekti vietos istorinę raidą, etninę sudėtį, geografinę padėtį. Tai svarbus tautinio bei kalbinio paveldo elementas. Kalbininkas Aleksandras Vanagas rašo: „Vienas svarbiausių ir nepaprasčiausių žmogaus aplinkos pažinimo, jo pergalės prieš gamtą įrodymų yra vietovardžiai“.

Dažnai susiduriame su vietovardžiais ar gatvių pavadinimais, kurie skirtinguose regionuose yra vienodi arba panašūs.

Miestelių ir kaimų vardai formavosi keliais būdais. Pirmiausia, gyvenamoji vieta privalėjo turėti fiksuotą objektą, pagal kurį galima būtų atsekti minimą vietą. Tai galėjo būti upė, ežeras, miškas ar koks nors ypatingas medis. Kuriantis gyvenvietėms vieta rinktasi prie vandenų ir medžių. Medžiai užstodavo žmogų nuo visokių negandų, maitino jį ir saugojo. Dėl to labai dažnas gyvenvietės ar kaimo pavadinimas, susijęs su ąžuolu. Ąžuolynė, taip vadinama net penkiolika kaimų. Dar yra po keletą Ąžuolytės, Ąžuolijos, Ąžuolynės ar Paąžuolės kaimų. Alytaus rajone yra Ąžuolinių kaimas. Šie vietovardžiai rodo, kad krašte gausiai augo ąžuolų, tad kaimui kito vardo nė nereikėjo ieškoti.

Nuo beržo kilę Beržynai, Beržinė, Beržiniai, nuo akmens ar akmenuotos vietovės – Akmenė, Akmeniai, Akmenynė. Gausu Lietuvoje kaimų Miškinių pavadinimu, turbūt kilusių nuo šalia esančio miško, Kalniškės, Kalniškių vardas rodo aukštumos kraštą, Karklynė – karklais apaugusią žemumų lygumą.

Labai daug kaimų vardų rodo, kieno jie buvo nuosavybė ar kas juos įkūrė. Tai yra, vietovardis fiksuoja vardą ar pavardę. Dažnas kaimo pavadinimas Gudeliai vardą veikiausiai gavęs iš asmenvardžio Gudelis, turėjusio čia savo valdas. Burbiškės, Burbiškiai – kaimo vardas taip pat yra asmenvardinės kilmės. Gyvenvietės pradininkas, matyt, buvęs Burba. Tačiau tokiais vardais Lietuvoje yra daugiau kaip 15 kaimų, tai nejau visuose gyveno po Burbą? O gal tame kaime žmonės buvo linkę burbėti?

Po visą Lietuvą išsibarstę mažieji kaimeliai Aleksandravos, Antanavos, Juozapavos pavadinimais. Galima tik spėti, kad jų pavadinimai turėję ką bendro su ten gyvenusiais Antanais ar Juozapais.