Sovietinė propaganda filmuose

Filmų kūrėjai Sovietų Sąjungoje privengė rodyti daug propagandos, bet, ko gero, kiekviename filme jos būtų galima atrasti. Vakarų pasaulio filmuose apie Sovietų Sąjungą, priešingai, propagandos rodyti nevengiama.

Filmas „Child 44“ („Numeris 44“, 2015), režisuotame Daniel Espinosa, prasideda sakiniu „Rojuje nėra žmogžudysčių“. Šiuo sakiniu norima pasišaipyti iš Sovietų Sąjungos, nes Vakarų pasaulis žinojo, kad ji tikrai nėra rojus, be to, ir žmogžudysčių netrūko. Toliau yra trumpai nusakoma padėtis po to, kai Stalinas 1933 m. Ukrainos žmonėms įvedė badą. Tai vadinama sistemingu išnaikinimu. Sovietų Sąjungoje, ko gero, ši padėtis būtų vadinama būtina priemone ar pan.

Filmo veiksmas vyksta 1953 m., pagrindinis veikėjas – Leo Demidovas, dirbantis MBG. Tačiau net ir ten dirbančiam žmogui nėra saugu – tai filme yra labai akcentuojama. Kai yra randamas vaiko lavonas, visi kalba, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau Demidovas įtaria, jog tai buvo žmogžudystė. Tai Demidovui sukelia daug pavojų – juk rojuje nusikaltimų nėra. MBG suorganizuoja viską taip, kad Demidovui reikėtų įduoti savo žmoną. Jam tenka viską gerai apgalvoti: jis yra įsitikinęs, kad ji yra nekalta, tačiau negali to tiesiai pasakyti savo viršininkams, nes šie gali ką nors turėti (tikėtinai savo pačių sugalvotų įrodymų) prieš Raisą. Galiausiai Demidovas žmonos neįduoda ir už tai yra išsiunčiamas į Volską. Tai jam buvo išsigelbėjimas, nes už tokį nusikaltimą kaip žmonos neišdavimas Demidovas turėjo būti nužudytas. Demidovą išgelbėjo jo pavaduotojas, paprasčiausiai norėjęs Demidovo vietos MBG.