Visuomenės ydų kritika Petro Roizijaus poezijoje

Apžvelgiant garsiausius XVI amžiaus Lietuvos rašytojus, būtina paminėti poeto Petro Roizijaus vardą. Iš Ispanijos kilęs ir tuometinėje LDK dalį savo gyvenimo praleidęs rašytojas, būdamas kitatautis ir neturėdamas „patriotiškumo šališkumo“1, sugebėjo pamatyti tai, ko tikriausiai nebūtų pamatęs lietuvių kilmės rašytojas. Laikydamasis savo kūrybos principų (tiesos meilė, melo ir apgaulės nekentimas ir žiūrėjimas į pasaulio blogybes su šypsniu lūpose), poetas ne tik sugeba šlovinti valdovus, bet ir nevengia kritikuoti visuomenę, jos įsisenėjusius papročius bei ydas. Pravartu atkreipti dėmesį ir į faktą, jog ydos pačiam Roizijui buvo nesvetimas dalykas. Amžininkų teigimu, poetui buvo būdingas karštakošiškumas, didelis emocionalumas. Jis taip pat turėjęs silpnybių – mėgęs vyną ir linksmybes. Taigi poetas, kuriam pačiam nesvetimos klaidos, sugebėjo įžvelgti trūkumus ir Lietuvos visuomenėje, ir, kas svarbiausia, nepabijojo vaizduoti ją tokią, kokia ji iš tiesų yra – su ydomis ir silpnybėmis. Kuo pasireiškė visuomenės kritika Roizijaus poezijoje? Kokiais būdais jis tą visuomenę kritikavo?