Petro Roizijaus ir Dionizo Poškos lyginamoji analizė

Dionizas Poška – vienas žymiausių bei populiariausių XIX a. pr. lietuvių rašytojų. Jis, būdamas įvairiapusiškas – poetas, istorikas-muziejininkas ir kalbininkas-rašytojas, suvaidino svarbų vaidmenį XIX a. tiek literatūriniame, tiek kultūriniame gyvenime. Kaip galima pastebėti, jo poveikis buvo reikšmingas ir vėliau. Dionizas Poška išsiskiria tuo, jog neieškojo kelio, kaip nusikratyti baudžiavine santvarka, tačiau stovėjo valstiečio baudžiauninko pusėje ir atstovavo pažangiai visuomeninei minčiai.

Rašytojas teigiamai veikė lietuvių kultūrinį gyvenimą: skatino kitus domėtis Lietuvos praeitimi bei atsidėti tam, kadangi pats tyrinėdamas Lietuvos praeitį, rinko senienas ir įsteigė pirmąjį muziejų. Visa tai darė dėl lietuvių kalbos ugdymo ir jos įvedimo į literatūrą bei viešąjį gyvenimą. Kaip jau galima suprasti, Dionizas Poška buvo itin svarbus asmuo ne tik socialiniame gyvenime, tačiau ir kalbiniame: „D. Poška daug prisidėjo prie pasaulietinės poezijos įsigalėjimo XIX a. pr., buvo vienas iš svarbiausių literatūrinio gyvenimo organizatorių.“[1]

Petras Roizijus – Lietuvos kunigas, poetas, teisinių veikalų autorius, amžininkų pripažinimą pelnęs savo teisiniu išprusimu, humanistine erudicija,[2] pedagogine ir kitokia prasminga veikla. Poeto kūriniai atspindi savitą poetinį talentą, literatūrinę mokyklą, temas, siužetus, taip pat audringų metų įvykius (apdainuota Lietuva, Lenkija, Liublino unija[3] bei Livonijos karas[4]). Taigi, galima teigti, kad Roizijus nuveikė itin svarbių darbų Lietuvos teisės kultūrai: „Kur kas svarbesniu Roizijaus darbu reikia laikyti triūsą rengiant Antrąjį Lietuvos Statutą“[5], o taip pat ir literatūrai: „Šiandien Roizijaus kūryba mums svarbi ne vien kaip lietuviškųjų realijų atspindys, bet ir kaip ryšio su Vakarų Europoje vykusiais literatūriniais, kultūriniais procesais liudininkė, naujų žanrinių formų Lietuvoje skleidėja“[6]. Kalbant apie poeto kūrybinį kelią, galima išskirti tam tikras pagrindines vertybes, kuriomis pagrįsta visa Roizijaus poetinė pasaulėžiūra ir jo santykis su aplinka: moralė, Dievas bei teisingumas, kartu reiškiantis ir įstatymą.

[1] Dionizas Poška Raštai. 6 psl.

[2] Erudicija – nuodugnus susipažinimas su kuria nors mokslo ar meno sritimi, platus apsiskaitymas įvairiose srityse, visapusiškas išsilavinimas.

[3] Liublino unija – 1569m. liepos 1 d. Liubline LDK ir Lenkijos sudaryta unija, kuria įsigali nauja valstybė – Abiejų Tautų Respublika. Dėl unijos iš Lietuvos buvo atimtos didelės teritorijos.

[4] Livonijos karas (1558-1583m.) – ilga karų serija tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynių (Danijos-Norvegijos, LDK, Lenkijos karalystės bei Švedijos karalystės).

[5] Dionizas Poška Raštai. 24psl.

[6] Eugenija Ulčinaitė Lietuvos renesanso ir baroko literatūra. 90 psl.