Kokios žmogaus ydos kritikuojamos XX amžiaus pirmos pusės lietuvių literatūroje?

Remiantis Terminų žodynu, yda yra suvokiama kaip bloga ypatybė ar trūkumas. Iš šio apibrėžimo galima spręsti, kad ydos perteikia žmogaus neigiamą pusę. Seneka yra pasakęs: „Svetimas ydas turime prieš akis o savas – už nugaros“. Tai aiškiai yra matyti ir literatūos kūriniuose, kuriuose apie savas ydas yra retai kalbama. Dažnai literatūros kūriniuose ydas bandoma užglaistyti dorumu, gerumu, bandoma jas paslėpti, veikėjai neįvardija jų. Šiandien savo kalboje pristatysiu, kaip J. Biliūnas ir J. Savickis savo kūryboje iškelia žmogaus ydas.

Vienas iš autorių, visuomet skatinančių susimąstyti apie bendražmogiškąsias, krikščioniškąsias vertybes ir naujosios kartos negeroves – J. Biliūnas. Kūriniai pasižymi humanistinėmis idėjomis, subtiliu žmogaus sielos pažinimu, lyrizmu, elegiška nuotaika, meistrišku stiliumi. Juose ypač ryškus pasakotojo, reiškiančio autoriaus dorovines nuostatas, vaidmuo. Rašytojas daugiausia dėmesio skyrė moralinėms problemoms. Novelės „Ubagas“ ištraukoje atskleidžiama labai skaudi problema: tėvai, linkėdami vaikams gera, atiduoda viską, o kai šie suauga, varo tėvus iš namų be jokių skrupulų. Taip nutiko ir pagrindiniam veikėjui Petrui. Žinoma, jis galėjo visa tam priešintis, bet čia atsiskleidžia viena iš pagrindinių ištraukos vertybių – begalinė meilė ir atsidavimas saviems vaikams. Sabaliūnas galėjo glaustis prie dukterų, bet iš begalinės meilės nenorėjo užkrauti joms sunkios naštos: „Nėra tenai man vietos.“ Jautrumas ir gailestingumas ryškiausiai atsiskleidžia šioje J. Biliūno novelėje. Šiame kūrinyje kalbama apie tai, kaip, visą gyvenimą kaupęs turtus savo sūnui, senasis Sabaliūnas išvaromas elgetauti. Pirmą kartą prašydamas svetimo žmogaus duonos kąsnio Sabaliūnas jaučiasi pažemintas ir niekam nereikalingas. Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ pavaizduotas labai svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Savo praeityje turėjęs jaukų būstą ir gražią šeimyną, vieną dieną Sabaliūnas suvokia, kad viską prarado.