Čiurlionio ciklo “Zodiakas” analizė

Čiurlionio "Zodiako" ciklas jo kūryboje turi ypatingą vietą, nulemtą tiek sumanymo, atlikimo, tiek turtingo kultūrinio podirvio bei poveikio, gausių atgarsių ir interpretacijų.
Temą Čiurlioniui davė senoviniai žvaigždžių mitai, o paskatino jo poetiškas ir romantiškas požiūris į pasaulį ir kosminę erdvę, laiko didybę. Atsispindėjo šie reiškiniai ir ankstesniuose autoriaus "Paros" bei "Pasaulio sutvėrimo" cikluose. Čiurlionis mėgęs naktimis vaikščioti ir klausytis gamtos garsų, stebėti nakties dangaus skliauto judėjimą. Susidomėjimas naujųjų laikų kosmogeninėmis teorijomis ir senovės mitų studijavimas skatino Čiurlionį kurti imlias, universalias idėjas bei asociacijas. Visatos interpretavimo modeliai, kuriuos kūrė senovinių Rytų civilizacijų išminčiai ir naujausias mokslas, kaip ir pačios žvaigždėtosios erdvės, žadino Čiurlionio sieloje kosminio pasaulio didybės vaizdinius ir visų žmonių bendrumo jausmą. Tai atsispindėjo ir "Zodiako" paveiksluose.