L.C. Tiffany kurtų papuošalų savitumų analizė ir palyginimas su kitais autoriais

Bene kiekvienoje šalyje turėjęs skirtingą pavadinimą, „naujasis menas“ buvo atpažįstamas visiems, nepaisant kalbos barjerų. Augalinių motyvų kreivės, geometrinės detalės, spalvingumas, dekoratyvumas, bangos, paukščių motyvai darė art nouveau stilių atpažįstamą ir mėgiamą. Kadangi pagrindinis jo siekis buvo panaikinti ribą tarp meno ir gyvenimo bei paversti meną gyvenimo būdu, šiam tikslui įgyvendinti labiausiai tiko taikomasis menas. Esminis principas bei siekinys – estetika, kurios dera ieškoti gamtoje, įtakojo tai, kad art nouveau plito paprastų žmonių tarpe, jų gyvenamojoje aplinkoje. Vokietijoje vadintas jaunimo stiliumi, Italijoje – laisvės stiliumi, Austrijoje – secesija, Amerikoje „naujasis menas“ buvo vadinamas garsiausio tuometinio kūrėjo Louis Comfort Tiffany vardu.
Darbo objektu buvo pasirinkta minėtojo menininko – L.C. Tiffany kūryba, būtent jo sukurti taikomojo meno kūriniai, puošę žmonių namus ir tapę gyvenimo būdo detale – tai garsiosios L.C. Tiffany lempos bei juvelyriniai dirbiniai,taip mėgti moterų. Šio darbo tikslas yra atkleisti nagrinėjamo autoriaus kurtų lempų ir papuošalų savitumą lyginant juos su kitų autorių kūryba bei bendrame art nouveau bruožų kontekste.Darbo uždaviniai yra išnagrinėti ryškiausius L.C. Tiffany lempų pavyzdžius, atskleisti jų savitumus bei palyginti su Emill‘io Galle kūryba. Kitas uždavinys yra trumpai aptarti L. C. Tiffany sukurtus juvelyrikos dirbinius, atskleidžiant ryškiausius art nouveau bruožus ir dabartinę problematiką.Kadangi informacijos apie L.C. Tiffany kūrybą lietuvių kalba beveik nėra, tai gali būti apibrėžiama kaip darbo ir objekto pasirinkimo problematika.
L.C. Tiffany buvo visapusiškai talentingas žmogus, į jo veiklos sričių sąrašą galima įrašyti architektūrą, tapybą, interjero ir landšafto dizainą. Šio menininko kūrybą inspiravo orientalizmas, ankstyvosios krikščionių mozaikos, taip pat Williamo Morriso darbai. L.C. Tiffany žavėjosi spalvos galia, manė, kad spalva yra svarbiausia meno dalis ir sakė, kad „ spalva yra skirta akiai kaip muzika ausiai“ . XIX a. antroje pusėje kitam garsiam amerikiečiui išradus elektros lemputę, nagrinėjamam menininkui atsivėrė kelias į šlovę ir jis ėmė kurti dabar gausiai kopijuojamas ir labiausiai jį išgarsinusias lempas.