Viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, teigiamybės, neigiamybės

Mano pasirinkto darbo tema – „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, teigiamybės, neigiamybės“.
Pasirinktos temos tikslas – savo darbe noriu išanalizuoti tokias sąvokas kaip viešasis bei privatusis sektoriai, jų partnerystė, kodėl atsirado ši partnerystė, kur ir kodėl ši partnerystė yra taikoma, kas viešojo ir privataus sektorių partnerystėje yra teigiamo, kas neigiamo.
„Paskutiniais dviem XX amžiaus dešimtmečiais, vykstant technologijų plėtrai ir globalizacijai, daugelio išsivysčiusių pasaulio šalių viešasis sektorius išgyveno reikšmingų permainų. Siekdamos efektyviai ir kokybiškai patenkinti vis didėjančius visuomenės poreikius, valstybės vykdė viešojo sektoriaus pertvarkymo reformas: buvo mažinamas biurokratinis aparatas ir valstybinis reguliavimas, privatizuojamos viešosios įmonės, privataus sektoriaus vadybos patirtis buvo perkeliama į viešąjį valdymą. Be to, vis plačiau buvo naudojami ir naujoviški viešųjų paslaugų teikimo ir infrastruktūros plėtojimo būdai, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektorių partnerystė.“
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė užima svarbią vietą kiekvienos valstybės ekonomikoje, kadangi yra matoma akivaizdi nauda visuomenei ir valstybei. Tokios partnerystės metu privatus sektorius panaudodamas savo lėšas bei patirtį gali pagerinti paslaugų teikimo kokybę.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė – tai viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas. Toks bendradarbiavimas yra pagrįstas ilgalaike sutartimi, o jo esmė - „teikti tradiciškai viešojo sektoriaus kompetencijai priskiriamas paslaugas ir plėtoti šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą.“ Viešasis sektorius negalėtų išgyventi be privataus sektoriaus, kadangi viešasis sektorius nekuria aptarnavimo paslaugų, o abipusė nauda yra sukuriama tik tada, kai bendradarbiauja abu sektoriai.
Taigi tam, kad kuo išsamiau atskleisti pasirinktą temą nusprendžiau nagrinėti aprašomuoju, analizuojamuoju metodu, o taip pat remtis būtent šiais žemiau išvardintais šaltiniais, t. y. tiek teisinio pobūdžio informaciniais šaltiniais, tiek moksliniais straipsniais, kadangi mano nuomone jie tiksliausiai atitinka mano nagrinėjamą temą.
Mano naudota literatūra:
1. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas. Jame nurodoma, kaip valstybė ar savivaldybės gali joms priklausantį turtą patikėjimo teise perduoti valdyti ir naudotis kitiems asmenims.

2. Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas. Jame nustatomos investicijų Lietuvos Respublikoje sąlygos.
3. LR Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymas
4. D.Gudelis, V.Rozenbergaitė - Viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybės.
5. LR Valstybės kontrolė – Valstybinio audito ataskaita “Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas“
Taip pat naudojausi ir internete esančia medžiaga, o visos savo naudotos literatūros sąrašą pateikiau savo darbo gale.
Remiantis šiais šaltiniais savo darbe stengsiuosi parodyti kokią naudą gali teikti viešųjų ir privačiųjų sektorių partnerystė, taip pat kokių trūkumų ar neaiškumų galima įžvelgti šioje partnerystėje, bei kitus svarbius dalykus, susijusius su šia partneryste.