Privataus bei viešojo sektorių bendradarbiavimas pagal naująją viešąją vadybą

Žmonių, gyvenančių visuomenėje tam tikri klausimai, gali būti išspręsti tik visų bendromis pastangomis. Valstybės, kaip politiniai organizuoto socialinio junginio, uždaviniai ir yra tenkinti bendruosius žmonių – to socialinio junginio narių – reikalus, rūpintis jų bendrais interesais. Kadangi valstybės uždavinių daugėja, jiems įgyvendinti valstybei tenka organizuoti daugiau naujų viešųjų tarnybų.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę iškilo labai svarbus reikalas kurti valstybę, kuri būtų orientuota į demokratinės visuomenės poreikius, nepriklausomai nuo kitų valstybių tvarkytų visus savo vidaus ir užsienio reikalus. Tam reikalingos gilios viešojo administravimo, kuris aiškina valstybės ar valdymo turinį, mokslo žinios. Pasaulio, o ir Lietuvos rinkas apėmusi finansų krizė, didėjanti infliacija, lito devalvavimo grėsmė, finansų analitikų nuspalvinama tamsiomis spalvomis, turi ir kitą – gerąją pusę. Tokios krizės padidina visuomenės reiklumą valdžiai ir paskatina valstybėje vykdyti struktūrines reformas – efektyvinti, skaidrinti valdymą, kurti palankesnes sąlygas verslui, kelti piliečių pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis. Ši galimybė šiuo metu atsiranda ir Lietuvos valdžiai.

Pakilimo laikotarpiu jokios sistemingos reformos iš esmės nevyksta. Finansinių išteklių pakanka, tad nėra prasmės keistis. Ištekliai švaistomi, tačiau niekam tai nesukelia didelio pykčio – visiems gerai. O ir žmonės permainų nenori, nes įsitikinę esamos sistemos pajėgumu išlaikyti sparčius augimo tempus ir esančią gerovę.

Situacija pasikeičia krizės metais, kai žmonių padėtis pradeda blogėti ar jie pajaučia grėsmę savo gerovės augimo tempams. Valdžios žingsniai pradedami stebėti pro padidinamąjį stiklą, žmonės reikalauja permainų, nes jau nebetiki esamos tvarkos, įvedusios ūkį į krizę, pajėgumu atkurti buvusią gerovę.

Paradoksas, tačiau esant krizei, kuomet vykdyti struktūrines reformas yra mažiausiai galimybių – juk joms reikalingas papildomas finansavimas, - tokias reformas vykdyti yra lengviausia, nes permainų programos sulaukia kur kas didesnio visuomenės palaikymo, nes žmonės, paprasčiausiai nori pokyčių.

Galimybės vykdyti reformas, didinančias įstaigų efektyvumą, visuomenės pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis šiuo metu atsiranda ir Lietuvoje. Turime puikią progą pasirodyti pasauliui, esanti drąsi, nebijanti permainų ir iš jų gyvenanti šalis. Tik ar suskubsime tomis galimybėmis pasinaudoti?

Tikslas. Išanalizuoti privataus bei viešojo sektorių bendradarbiavimą pagal naująją viešąją vadybą.

Uždaviniai:

1. Panagrinėti privataus sektoriaus įtaką viešajam administravimui.
2. Apžvelgti privataus bei viešojo bendradarbiavimo esmę, tendencijas ir tobulinimo
4. Apibūdinti šio bendradarbiavimo pastebėtus privalumus ir trūkumus.

Informacijos šaltinių apžvalga. Rašant savarankišką darbą buvo naudotasi A. Raipos, A. Guogio, D. Gudelio, S. Puškoriaus, V. Domarko mokomąja literatūra apie viešąjį administravimą ir NVV.

Pasinaudota internetu, ieškant straipsnių ir svetainių apie naują viešąją vadybą bei privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą.

Darbas parašytas ir įformintas vadovaujantis J. Stulpinaitės ir D. Valentienės mokomąja knyga „Studijų rašto darbų rengimo pagrindai“.