Viešojo ir privataus sektorių partnerystė

Temos aktualumas. Baigiamojo darbo temos „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė“ aktualumą sąlygoja tai, jog paskutiniu metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių auga investuojamų lėšų poreikis viešajai infrastruktūrai kurti ar atnaujinti, bei viešosioms paslaugoms teikti, o taip pat ir jų kokybei tobulinti. Tačiau yra susiduriama su projektų nepakankamo finansavimo problema, kadangi viešojo sektoriaus galimybės yra gana ribotos, ir šiam tikslui jis negali skirti pakankamai lėšų, o tai skatina ieškoti naujų priemonių ir galimybių. „Paskutiniais dviem XX amžiaus dešimtmečiais, vykstant technologijų plėtrai ir globalizacijai, daugelio išsivysčiusių pasaulio šalių viešasis sektorius išgyveno reikšmingų permainų. Siekdamos efektyviai ir kokybiškai patenkinti vis didėjančius visuomenės poreikius, valstybės vykdė viešojo sektoriaus pertvarkymo reformas: buvo mažinamas biurokratinis aparatas ir valstybinis reguliavimas, privatizuojamos viešosios įmonės, privataus sektoriaus vadybos patirtis buvo perkeliama į viešąjį valdymą. Be to, vis plačiau buvo naudojami ir naujoviški viešųjų paslaugų teikimo ir infrastruktūros plėtojimo būdai, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektorių partnerystė.“ Aprašyta situacija patvirtina, jog šis interesas yra susijęs su valdžios sektoriaus lėšų ribotumu. Taip pat temos aktualumą patvirtina ir paskutiniu metu pagausėjęs priimtų teisės aktų sąrašas, reglamentuojantis viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, bei sudarantis prielaidas partnerystės plėtojimui.
Tyrimo problema. Nagrinėjamos temos problema yra ta, kad iki šiol viešojo ir privataus sektorių partnerystei nebuvo skiriama daug dėmesio, to pasekoje Lietuvoje tarpsektorinis bendradarbiavimas nėra pakankamai išvystytas, o vykdomų projektų patirtis gana menka. Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, ir dėl šios priežasties kyla taikymo problemų. Kaip paaiškėjo nagrinėjant teisės aktus, kol kas dar nėra išleisto vieno specialaus įstatymo, kuris konkrečiai reglamentuotų šių dviejų sektorių bendradarbiavimą. Kita problema, stabdanti partnerystę, tai visuomenės nepasitikėjimas tokiais vykdomais projektais, kadangi nėra daug informacijos apie viešojo ir privataus sektorių bendrų vykdomų projektų naudą ir tai stabdo bendradarbiavimo tobulėjimą. Taigi, tenka konstatuoti, kad viešojo ir privataus sektorių sklandaus bendradarbiavimo problema yra aktuali.
Tyrimo objektas. Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas.
Tyrimo tikslas. Pagrįsti teisinio reglamentavimo nepakankamumą viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo srityje Lietuvoje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės teorinius aspektus;
2. Įvertinti situaciją Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje, kuri taip pat naudojasi viešojo ir privataus sektorių partneryste;
3. Atlikti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo atvejų analizę.
Tyrimo hipotezė. Baigiamajame darbe keliama ir tikrinama hipotezė, kad viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas Lietuvoje nėra pakankamai reglamentuotas, ir dėl šios priežasties kyla taikymo problemų.
Tyrimo šaltiniai ir metodai. Šiame darbe remiamasi tiek teisinio pobūdžio informaciniais šaltiniais, t.y. Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais viešojo ir privataus sektorių partnerystės įgyvendinimo srityje, tiek Lietuvos ir kitų valstybių autorių mokslinėmis publikacijomis bei moksline literatūra: Gudelis D., Rozenbergaitė V., Obrazcovas V., Savas E.S., Jančiauskas E.E., Petrauskienė R., Raipa A., Puškorius S., Kavaliauskaitė. V., Jucevičius, R. – visi šie autoriai apžvelgia viešojo ir privataus sektorių įvairius teorinius aspektus, aprašomo viešojo ir privataus sektorių partnerystės problemas. Taip pat naudojausi ir internetiniais šaltiniais.
Darbe panaudoti metodai:
Dokumentų analizės metodas. Jo pagalba „renkami duomenys, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai.“ Šiuo metodu analizuojama Lietuvos ir užsienio autorių mokslinė literatūra, oficialūs leidiniai ir teisės aktai, susiję su viešojo ir privataus sektorių teisiniu reguliavimu.
Lyginimo metodas. Šis metodas pasireiškia tiriant Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės viešojo ir privataus sektorių partnerystę.
Loginis ir apibendrinimo metodai. Šie metodai panaudoti analizuojamai medžiagai apibendrinti bei suformuluoti darbo išvadoms.
Tyrimo praktinė vertė ir mokslinis naujumas. Siekdama apžvelgti viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymą Lietuvoje, paanalizuosiu keletą bendradarbiavimo pavyzdžių. Gauti tyrimo rezultatai padės suvokti ar šios partnerystės taikymas yra efektyvus bei teikiantis naudos, ar visgi nepalankios bendradarbiavimui sąlygos trukdo sėkmingam projektų įgyvendinimui. Taipogi, šios temos problemų sprendimai galėtų suteikti aiškumo tobulinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, padidinti viešosios infrastruktūros ir teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, formuojant teigiamą šios partnerystės bendradarbiavimo praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
Baigiamajame darbe vartojami terminai ir jų sutrumpinimai.
Lietuvos Respublikos Finansų ministerija – Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija – Ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatymas – Koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas – Investicijų įstatymas, Viešojo ir privataus sektorių partnerystė – VPSP.
Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, dėstomoji dalis iš 3 skyrių, 8 poskyrių, išvados ir pasiūlymai, pateikiamas naudotos literatūros sąrašas bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis.
Baigiamajame darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos.
1. Identifikuoti teisės šaltinius ir jais naudotis;
2. Išmanyti teisės ir teisinio reguliavimo sampratas, teisės funkcijas ir suvokti socialinę teisės paskirtį;
3. Atlikti teisės normų taikymo procedūras;
4. Išmanyti teisės normas ir taikyti jas praktikoje;
5. Bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant problemas.