Pensijų sistemos reforma Lietuvoje 1990 - 2010 m.

               Socialinė apsauga yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos pagrindą sudaro Valstybinio socialinio draudimo sistema, užtikrinanti apdraustiems šalies gyventojams pajamas senatvės, ligos, invalidumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe atvejais.

               Pensinis draudimas apima beveik visus šalies gyventojus: vieni moka socialinio draudimo įmokas būsimai pensijai, kiti gauna pensijas. Suteikdamas žmonėms socialinį saugumą senatvėje, invalidumo bei našlystės atvejais, pensinis draudimas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Jo reikšmė yra ypatingai didelė rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje, kurioje galioja individualios atsakomybės už save principas, kurio esmė, kad sveikas ir darbingas žmogus turi pasirūpinti ateitimi pats, o nesitikėti paramos iš valstybės. Dabartiniu metu dauguma apdraustų Lietuvos gyventojų senatvėje, invalidumo, našlystės atvejais gauna socialinio draudimo pensijas. Tačiau problema yra ta, kad pensijos dydis toks menkas, kad jo neužtenka užtikrinti minimalius poreikius. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema, funkcionuojanti einamojo finansavimo principu, nepajėgi užtikrinti žymesnio pensijų augimo.

               Gyventojų senėjimas, tai dar vienas reiškinys, sukeliantis įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių. Pasaulyje ieškoma būdų, kaip išvengti dėl gyventojų senėjimo kylančių problemų ir pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias atveria pailgėjęs darbingas gyventojų amžius. Senstanti visuomenė vis labiau dominuoja Europos šalyse. Lietuvoje ketvirtadalis gyventojų yra pagyvenusio ir vyresnio amžiaus dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, mažo gimstamumo bei migracijos. Gyventojų senėjimas Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, sukelia sudėtingus daugelio sričių socialinius ir ekonominius pokyčius, kuriuos svarbu teisingai įvertinti ir numatyti, kad būtų galima laiku imtis veiksmų, turinčių trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį.

               Todėl objektyvi ir neišvengiama būtinybė tapo esamos pensijų sistemos reforma, galinti užtikrinti būsimiems pensininkams kur kas didesnes pensijas.   

               Kursinio darbo pagrindinis tikslas – susipažįstant su pensijomis ir jų sistema, apžvelgti ir paanalizuoti pensijų sistemos reformas vykdytas nuo 1990 metų iki pat 2010 metų.

           Darbą sudaro penki pagrindiniai skyriai:

           Pirmame darbo skyriuje apžvelgiama pensijų, kaip vienos iš socialinės apsaugos sistemos elementų samprata.

           Antrame - nagrinėjama Lietuvoje veikianti pensijų sistema.

           Trečiame – sistemišai apžvelgiamos šiuo metu Lietuvos pesijų sistemą sudarančios pensijų rūšys.

           Ketvirtame –  analizuojamos priežastys, įtakojusios pensijų sistemos reformos būtinumą.

           Penktame – išsamiai apžvelgiami pagrindiniai pensijų reformos etapai.

                       Darbo metu naudojami metodai: aprašomasis, teisės aktų, knygų bei interneto puslapiuose pateiktos informacijos analizė.