Komunikavimo kompetencijos ugdymas priešmokykliniame amžiuje

„Vienintelė tikra prabanga – žmonių bendravimo prabanga“ (A. de Sent-Egziuperi, 2003)

Darbo aktualumas. Visuomenė neįsivaizduojama be bendravimo. Nuo seniausių laikų gebėjimas sklandžiai, paprastai ir įtaigiai išreikšti mintį buvo laikomas dideliu pasiekimu. Šiuolaikinėje visuomenėje ugdymo kokybė yra siejama su bendraisiais gebėjimais arba kompetencijomis. LR Švietimo įstatyme (2003) kompetencija apibrėžiama kaip mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytomis žiniomis arba įgūdžiais. Taigi kiekvienos asmenybės vystymuisi yra labai svarbu socializuotis ir pritapti visuomenėje. Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos parengtoje ir patvirtintoje Bendrojoje priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programoje ypatingas dėmesys skiriamas vaiko kompetencijų ugdymui. Viena iš jų, neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenime, komunikavimo kompetencija. Išvertus iš lotynų kalbos žodį komunikacija, communicatio reiškia pranešimą. Giminingas žodis common reiškia padaryti bendru. Taigi komunikacija – tai bendravimas, keitimasis patirtimi, mintimis, išgyvenimais. Komunikacijos ir bendravimo savokas L. Jovaiša (1993) apibrėžia kaip sinonimus. Jis teigia, kad komunikacija, tai tarpasmeninė veikla, keičiantis patirtimi žodiniais ir nežodiniais signalais, ši veikla vadinama bendravimu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas komunikacijos terminą, taip pat apibrėžia, kaip bendravimą (DLKŽ). Komunikacija - tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni kitiems apie savo jausmus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų - žodžių, gestų ir kt. - prasmę (Almonaitienė, 2005). Tad, komunikavimo kompetencijos ugdymas yra vienas svarbiausių ikimokyklinio ugdymo uždavinių.

Tyrimo objektas – komunikavimo kompetencijos ugdymas priešmokykliniame amžiuje.

Tyrimo tikslas – ištirti komunikavimo kompetencijos raiškos priešmokyklinio amžiaus vaikų veikloje ypatumus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Remiantis moksline literatūra apibūdinti ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus;

2. Pateikti ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetencijos ypatumus;

3. Atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetencijos ugdymo specifiką;

4. Ištirti pedagogų požiūrį į vaikų komunikavimo kompetencijos ugdymą.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, apklausa, interpretavimas, statistinis duomenų pateikimas stulpeliniuose grafikuose.