Grįžtamosios informacijos teikimas penktokams, ugdant jų matematinio komunikavimo gebėjimus: atvejo analizė

Grįžtamoji informacija įvardijama kaip viena iš pagrindinių priemonių visuomenės poreikiams išsiaiškinti bei užtikrinti efektyvią auditorijos komunikaciją. Kokybiškas ir visuotinai prieinamas švietimas – esminė bendros visuomenės gerovės prielaida. Tai reglamentuoja ir pagrindiniai Lietuvos švietimo dokumentai : Lietuvos švietimo koncepcija (1992), Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos bei Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2004). Dėl vis didėjančios konkurencijos tarp švietimo įstaigų, švietimo įstaigų vadovams vis dažniau iškyla sudėtingas uždavinys – į(si)vertinti vadovaujamos mokyklos suteikiamų paslaugų kokybę. Vienas iš svarbiausių mokyklos ugdymo kokybės rodiklis tiek mokytojams, tiek mokiniams ir jų tėvams yra mokinių rezultatyvumas, pasiekimai, baigiamųjų egzaminų rezultatai, tai rodo R. Zungailienės (2004) atliktas tyrimas.

„Ko Jūsų pamokose išmoksta mokiniai?“ , „Ar pamokos mokiniams yra naudingos?“ , „Ar pamokų metu taikomi metodai yra veiksmingi?“, šiandien tokie klausimai tarp mokytojų yra labai populiarūs ir dažni, tačiau daugelis iš jų, sutrinka negalėdami rasti tinkamo atsakymo į juos, arba supratę, kad kažkas yra ne taip. Kai kurie iš jų nurodo ir priežastį, pasak kurios jie privalo laikytis nurodytų ugdymo planų ir kad dažniausiai jų veiksmų laisvę apriboja esamos sąlygos.

Daugeliu atveju pamokos vertinimas vyksta vienapusiškai, mokiniai į jį net nėra įtraukiami. Dažniausiai pati pamokos kokybė yra vertinama pagal kontrolinių darbų rezultatus, rezultatų palyginimus ir procentinę dalį abiturientų, kuriems pavyko įstoti į aukštąsias mokyklas. Gaila, tačiau bendra diskusija apie mokymo kokybę, kurioje dalyvautų ir mokiniai, ir mokytojai, vis dar mokyklose yra išimtis.

Iškyla klausimas, kodėl daugelis pedagogų nenori sužinoti mokinių nuomonės, palieka daug erdvės spėjimams ir interpretacijoms. Per didelė mokytojų veiksmų laisvė rengiant mokymo(si) procesą, maža arba visiškai neegzistuojanti kontrolė ir nepakankamas spaudimas mokytojams savo darbe siekiant aukštesnių rezultatų nulemia tai, jog iš savo daromų veiksmų jie nedaro beveik jokių išvadų. Dauguma pabrėžia, kad viena iš patraukliausių mokytojo profesijos dalių ir yra minėtoji veiksmų laisvė.

Savarankiškos pedagoginės praktikos metu bendradarbiaujant su mokyklos pedagoginiu kolektyvu paaiškėjo, kad 5 – tos  klasės mokinių silpniausi gebėjimai yra iš komunikavimo ir bendrosios problemų sprendimų strategijos srities, todėl buvo nuspręsta tobulinti būtent šios srities mokinių gebėjimus, siekiant teikti veiksmingą grįžtamąjį ryši.

Tyrimo problema: Kokių pokyčių galima tikėtis, matematikos pamokose taikant grįžtamąją informaciją, ugdant matematinio komunikavimo gebėjimus?

Objektas: Grįžtamosios informacijos taikymo galimybės penktos klasės mokiniams matematikos pamokose.

Tyrimo tikslas: Nustatyti, ar grįžtamosios informacijos teikimas penktos klasės mokiniams yra vieksmingas, siekiant ugdyti jų matematinio komunikavimo ir bendrųjų problemų strategijų gebėjimus.

Uždaviniai:

• 1) Atlikti literatūros analizę;
• 2) Ištirti mokinių turimus matematinio komunikavimo gebėjimus ir teikti grįžtamąją informaciją, siekiant pagilinti žinias;
• 3) Ištirti mokinių gebėjimus po grįžtamosios informacijos teikimo, apibendrinti tyrimo rezultatus ir pateikti išvadas;

  Tyrimo metodai: literatūros analizė, anketavimas, aprašomoji statistika, kiekybinė duomenų analizė, ST (standartizuotų testų) analizė, pedagoginis projektas, stebėjimas.

Raktiniai žodžiai: grįžtamasis ryšys, grįžtamoji informacija, matematinis komunikavimas