Pedagogų taikomų dorovinės pozicijos ugdymo strategijų analizė

Šiuolaikiniame globalizacijos ir technologijų amžiuje padidėjęs nusikalstamumas, prievarta, smurtas, vertybių nykimas kelia vis didesnį poreikį ugdymo institucijose ugdytiniams formuoti dorovės pamatą. Dorovė susijusi su gėriu – ji yra gėrio pamatas, šerdis. Neabejojama, kad mokymo procese formuojami socialiai vertingi pažinimo, doriniai, visuomenei naudingi veiklos motyvai, todėl tokia šiandienos situacija reikalauja rūpintis dorovinio auklėjimo strategijų efektyvinimo galimybėmis ugdymo procese.
B. Bitinas (2004), R. Tidikis (1978), V. Rajeckas (2004), pripažįsta dorovinio auklėjimo svarbą. Jie mano, kad ugdymo procese sudaromos mokinių dvasinio turtėjimo ir dorinio tobulėjimo sąlygos. Mokyklose keliami dorinio auklėjimo uždaviniai metai iš metų kartojasi, todėl mokinių dorinis išsiauklėjimas netenkina nei mokytojų, nei visuomenės, o dorinis ugdymas lieka aktualia problema (Martišauskienė, 1994: 1). Jos sprendimą sunkina tai, kad nėra vienodos bendros doros asmenybės apibrėžties. Taip pat stokojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, vienodo požiūrio apibrėžiant dorovinio auklėjimo tikslus. Vieni edukologai juos sieja su pagrindinių vertybių perdavimu, su asmens gebėjimu savarankiškai pasirinkti ugdymo vertybes, kiti išryškina dorovinės pozicijos ugdymo reikšmę, kuri laikoma dorovinio auklėjimo tikslu (Martišauskienė, 1994; Žemaitis, 1983; Aramavičiūtė, 1985, 2005). Pedagogo išsikelti dorovinio auklėjimo tikslai nulemia dorovinio auklėjimo kryptingumą organizuojant ugdymo procesą.
Taigi esminė problema yra dorovinio auklėjimo kryptingumo apibrėžtis ugdymo procese.
Pagrindinis šio darbo tikslas – išryškinti pedagogų taikomas dorovinės pozicijos ugdymo strategijas. Šiam tikslui keliami uždaviniai:
1) atskleisti dorovinio auklėjimo sampratą bei reikšmę;
2) aptarti asmenybės dorovinę poziciją kaip aktualų dorovinį auklėjimo tikslą;
3) atskleisti dorovinės pozicijos kryptingo ugdymo galimybes mokymo procese tiksliau apibrėžiant mokymo tikslus, turinį bei pedagogo ir ugdytinio santykių humaniškumą.