Darbuotojų kūrybiškumas ir jo skatinimo tyrimas

Kūrybiškas mąstymas skiriasi nuo mums įprasto mąstymo. Atlikdami kasdieninius darbus mes negalvojame kodėl ir kaip tai darome. Be abejo, toks mąstymo būdas yra efektyvus, leidžiantis taupyti laiką ir mūsų protavimo pastangas. Tačiau jis gali tapti kliūtimi kai susiduriame su pokyčiais. Tokiose situacijose mes ir toliau norime mąstyti pagal įprastas, bet jau netinkančias, schemas [1], [2]. Būtent dėl šios priežasties kūrybinės idėjos pradžioje atrodo juokingos. Tyrinėtojai jau seniai pastebėjo ryšį tarp psichinių procesų susijusių su humoru bei procesų susijusių su naujų idėjų kūrimu. Geras pokštas sukelia juoką dėl to, kad einant vienu minčių keliu, staiga peršokama į kitą kelią, kuris yra logiškai susijęs, bet netikėtas. Kūno reakcija į šį protinį šuolį yra juokas [2]. Taigi, kūrybiškumas, kaip ir humoro jausmas, yra išmoktas gebėjimas įgalinantis mus naujai apibrėžti ryšius tarp sąvokų ir įvykių, kurie pradžioje atrodo nesusiję, ir taip sukurti naujas žinias [1].
Šiame darbe nagrinėjama tema – darbuotojų kūrybiškumas ir jo skatinimo tyrimas. Darbo tikslas – nustatyti kaip įmonė gali panaudoti darbuotojų kūrybiškumą. Pagrindiniai uždaviniai: apibrėžti kūrybiškumą, identifikuoti faktorius sudarančius kūrybiškumui palankią aplinką įmonėje ir jos formavimo būdus, išanalizuoti kūrybinės veiklos organizavimo principus bei kūrybinio mąstymo metodus.
Temos aktualumą pagrindžia per paskutinius dešimtmečius radikaliai pasikeitusios ekonominės veiklos sąlygos. Kūrybiškumas leidžia sukurti naujas idėjas, naujai apibrėžti ryšius mums jau gerai žinomose sistemose ir efektyviai išspręsti problemas.
Darbo tikslas – nustatyti kaip įmonė naudoja darbuotojų kūrybiškumą. Siekiant šio tikslo buvo iškelti sekantys uždaviniai:
• Apibrėžti kūrybiškumo sampratą
• Identifikuoti faktorius sudarančius kūrybiškumui palankią aplinką įmonėje ir jos formavimo būdus
• Išanalizuoti kūrybinės veiklos organizavimo principus bei kūrybinio mąstymo metodus
• Ištirti kaip įmonė skatina darbuotojų kūrybiškumą
Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Šiame darbe siekiama atsakyti į klausimą koks turi būti strateginis valdymas, organizacinė struktūra, kultūra, vadovavimo stilius bei individualaus kūrybiškumo panaudojimas, kad įmonėje vyrautų kūrybiškumui palanki aplinka. Taip pat nagrinėjami kūrybinės veiklos organizavimo principai ir pateikiami kelių konkrečių kūrybinio mąstymo metodų aprašymai. Praktinėje darbo dalyje pateikiami tyrimo, kurio tikslas – nustatyti kaip įmonėje skatinamas darbuotojų kūrybiškumas.