Darbuotojų skatinimo būdai organizacijoje

Įmonės vadovas pasirenka motyvacinį metodą, atitinkantį jo įmonės tikslus. Tie metodai yra naudojami darbuotojų darbui tobulinti. Kiekvienas vadovas naudoja skirtingus, jiems priimtinus motyvavimo metodus. Vieni vadovai tarsi tėvai rūpinasi savo darbuotojais, kiti - siekia darbuotojų pasitenkinimu darbu. Veiksniai kuriais pasirenkame motyvavimo metodą yra šie:

Lyderio asmenybė. Kai kurie žmonės savo darbe bendrauja, kaip kasdieniniame gyvenime. Tarkim namuose šiam žmogui yra paklusnūs visi, jis to siekia ir darbe. Vadovai dažniausiai motyvacinius metodus renkasi pagal savo charakterio bruožus.

Pasitikėjimas darbuotojais. D.McGregoras teigė, kad dauguma vadovų skirsto darbuotojus į dvi kategorijas, remiantis X ir Y teorijomis (1.lentelė priede). Darbuotojai, kurie priskiriami X teorijai, apibūdinami kaip niekuo nesidomintys. Darbuotojai, kurie priskiriami Y teorijai - veiklūs, juos domina darbo rezultatai, darbo laimėjimai.

Darbo pobūdis. Daugumoje darbų yra ribojamas bendravimas tarp vadovo ir pavaldinių. Darbo tikslai yra glaudžiai susiję vadovo ir darbuotojo, bet tarpusavio bendravimas skiriasi. Vadovai stengiasi priimant sprendimus pasirinkti tokį motyvavimo metodą, kad ir darbuotojas galėtų dalyvauti priimant sprendimą.

Organizacijos situacija. Pasak V. Baršauskienės, kai vadovas jaučia, kad negali būti naudingas organizacijai, neturi reikšmės nei pavaldumo laipsnis, nei darbo įvertinimas pagal nuopelnus, nei asmenybė. Kai normos ir standartai užimamoms pareigoms yra diktuojami, kai mokesčiai yra per aukšti arba kai vyksta rinkimai, vadovas turi pasirinkti motyvacinį metodą pagal situaciją.

Yra įvairių metodų padedančių žmones motyvuoti. Trumpai aptarsime penkis pagrindinius motyvacinius metodus:

• Direktyviškumas. Yra tokių vadovų kurie norėdami įrodyti savo įtaką pavaldiniams, nuolat jiems įsakinėja, nurodinėja, ką ir kaip daryti. Dauguma darbuotojų pripranta prie tokio vadovavimo stiliaus ir daro tik tai kas jiems nurodoma. Dėl tokio vadovavimo darbuotojams atrodo, kad jo galimybės dirbti yra ribojamos ir ribojamas jų atlyginimas. Dažniausiai darbuotojai, kuriems priimtinas šis motyvavimo būdas būna, tokie, kurie nemėgsta dirbamo darbo ir juo nesidomi, jei tik įmanoma vengia jo, jie šalinasi atsakomybės, nėra ambicingi. Tuomet tokius darbuotojus reikia kontroliuoti. Direktyviškumas galėtų būti taikomas „žemo lygio“ darbuotojams.
• Paternalizmas. Šis metodas remiasi dviem prielaidomis: būk geras darbuotojams, ir jie tau bus dėkingi ir lojalūs; jei darbuotojai bus laimingi ir lojalūs, jie geriau dirbs. Paternalistinė motyvacija naudoja įvairias skatinimo formas, kaip antai: perkėlimo į kitą būstą išlaidų padengimas; atostogos; metinės premijos; nuolaidos įmonės produktams; kreditavimas; draudimas. Tačiau paternalizmo metodas turi ir trūkumų: darbuotojai gali būti nedėkingi už jiems teikiamas skatinimo formas, taip tat daugelis žmonių nemėgsta būti priklausomi nuo kitų ir viską nori tvarkytis patys.
• Kompromisas. Šis metodas nurodo, kad darbuotojas ir vadovas daugmaž yra lygūs. Šiuo atveju darbo sąlygos yra nustatomos darbuotojų ir vadovų kartu, tai nėra tai, kad vadovas diktuoja sąlygas darbuotojui. Trūkumas tas, kad tiek darbuotojas, tiek vadovas turi sąžiningai laikytis nustatytų taisyklių. Bet kompromisas turi ir privalumų, tai yra darbuotojai turi didesnę įtaką savo įdarbinimo sąlygoms, gali būti patenkinti tiek darbuotojo, tiek vadovo poreikiai.
• Lenktyniavimas. Prekybinėse įmonėse dažniausiai darbuotojai lenktyniauja tarpusavyje dėl padidinto atlyginimo, ar kitokios paskatinimo formos. Lenktyniavimas pasirenkamas kada reikia didesnio produktyvumo įmonėje. Nors darbuotojas turi sunkiai dirbti, bet jis būna įvertintas. Lenktyniavimas tinka tuomet, kai darbuotojai dirba kvalifikuotą darbą, kai darbuotojus galima sudominti paskatinimu. Tačiau lenktyniavimas netinka tuomet, kai yra bendra darbo užmokesčio sistema. Be to ne visus darbuotojus galima priversti dirbti geriau pažadėjus padidinti atlyginimą.
• Bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas suteikia didžiausią pasitenkinimą darbu. Tai efektyviausias motyvavimo metodas tarp darbuotojų, kuriems aktualus pasitenkinimas darbu. Bendradarbiavimas netinka, kai nėra aiškūs organizacijos tikslai, kai vadovas neleidžia veikti savarankiškai, kai darbas paremtas griežtais terminais.