Kaimo švietimo problemos Lietuvos spaudoje XX a. 3-4 dešimtmečiais

Mokykla, nuo pat savo atsiradimo, buvo labai svarbi švietimo institucija visuomenėje, kurioje vaikai mokėsi rašyti, skaityti, skaičiuoti ar kitų specifinių dalykų, kurie tam tikru laikotarpiu atrodė itin svarbūs, reikalingi ir prasmingi. Švietimas svarbus ne tik žmogui individualiai, bet ir tautos gyvavimui, jos gyventojų sąlygų gerinimui, naujų idėjų sklidimui. Švietimas skatina žmogų mąstyti, suteikia žinių, o taip kartu ir galymybių pačiam spręsti iškilusias problemas, tobulėti.

Išsilavinusi visuomenė – šviesesnė tautos ateitis. Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, reikia mokyti nuo pat jaunų dienų, kuomet dar nėra susiformavęs žmogaus požiūris, o mąstymas nesustabarėjęs, kuomet žmogų lengva pakreipti viena ar kita gyvenimo linkme. Būtent dėl to iškeliama mokyklų svarba. Mokyklos nuolat tobulinamos, reformuojamos, kūriamos naujos mokymo programos, nuolat ieškoma priemonių kaip kelti mokslo kokybę, mažinti lankomumo problemą, siekiama, kad mokslas taptų prieinamas visiems vaikams.

Suprantant švietimo svarbą, ši organizacija kuriama ne tik miestuose, kur didelė žmonių koncentracija, bet ir miesteliuose bei atokesniose gyvenvietėse - kaimuose. Kultūros židinys, kartais net valdžia - savivaldybės gerokai nutolę nuo gyvenviečių, mažai tegali tokiomis vietovėmis pasirūpinti. Kaimo geografinė padėtis kelia probleminį klausimą -kokia buvo tuometinių kaimo mokyklų materialinė padėtis? Koks buvo kaimo mokyklų santykis su tuometiniu Lietuvos mokyklų vidurkiu, materialinio aprūpinimo atžvilgiu? Kaip į švietimo problemas kaime reaguoja spauda?

Darbo problematika pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad surinkta informacija naudinga tyrinėjant švietimo istoriją, kaimo istoriją, mokyklos raidos istoriją, profesijų istoriją, taip pat pagal darbo chronologijos ribas – tarpukario istoriją. Ribos pasirinktos atsižvelgiant į vyravusiasaplinkybes – ką tik kraštas nualintas pirmojo pasaulinio karo, Lietuva paskelbusi Neprikrausomybę, taip, galime sakyti, prasideda nauja - kitokiakrašto istorija, kuomet išsilaisvinę iš carinės Rusijos priespaudos pradedame pirmosios Lietuvos Respublikos etapą. Darbas atliekamas žvelgiant pro spaudos prizmę, tam, kad būtų galima pamatyti tikresnę situaciją ir ją įvertinti. Tikresnę todėl, kad rašyta amžininkų, liūdininkų, neretai ir pačių mokytojų, kurie apibūdina savo darbo sąlygas, išsako skundus. Būtent skundų pagalba galime pamatyti kitokią situaciją, nei kad rašoma knygose. Tai pirminiai šaltiniai, tačiau juos reikėtų vertinti kritiškai, nes skundai ne visuomet gali atspindėti praeities tikrovę, juose tam tikros situacijos gali būti pagražintos, o problemos sureikšmintos.

Darbo objektas. Pagrindiniu darbo objektu numatomos kaimo švietimo problemos.

Tikslas. Išanalizuoti kaimo švietimo padėtį, kuri pateikta tarpukario spaudoje.