Antrojo pasaulinio karo pradžios atgarsiai Pietų Amerikos lietuvių spaudoje

Lietuva nedidelė valstybė, tačiau emigrantų į pasaulį išleidusi yra ganėtinai daug – tiek, kad kartais net vadinama emigrantų Tėvyne. Toks reiškinys nėra keistas, VDU Lietuvių išeivijos instituto duomenimis Lietuva nuo XIX a. pab. buvo viena iš daugiausiai, pagal savo gyventojų skaičių, emigrantų pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Emigracijos priežasčių surastume tikrai ne vieną ir ne dvi, tačiau pati pagrindinė – paremta ekonominiu pagrindu, kuomet ieškoma geresnių finansinių pragyvenimo galimybių. Vienas iš pavyzdžių – tai kaimo žmogus, kuris nuo mažumės linkęs į žemės ūkio darbus, bet Lietuvoje neturėjęs savo žemės, tikėjosi jos gauti emigracijoje. Taip geresnio gyvenimo link vedami lietuvaičiai išsibarstė po visą pasaulį.

Nepriklausomos Lietuvos laikais, kuomet Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė emigrantų kvotą, lietuvių emigrantų keliai paskuko link Pietų Amerikos (net 60% tuometinių emigrantų pasirinko būtent šį kraštą[1]). Tačiau ne visi emigrantai šiame krašte rado tai, ko tikėjosi. Pietų Amerikoje gyvenimas buvo sunkesnis negu, pavyzdžiui, JAV ar Kanadoje, o atvykusiųjų laukė sudėtingos sąlygos bei gerokai mažesni atlyginimai. Tuo pat metu pasaulį užklupusi ekonominė krizė dar labiau pablogino šių emigrantų gyvenimą ir jų ekonominę padėtį. Matome, kad Pietų Amerika lietuvių emigrantams nebuvo rojus ir šilto prieglobsčio nesuteikė. Prie visų negandų dar prisidėjo ir antrojo pasaulinio karo laukimo baimė. Įdomu, kaip tuo metu gyveno skirtingų vietovių (Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus) Pietų Amerikos emigrantai lietuviai ir kaip jie vertino bei suvokė tuoj beprasidėsiantį antrąjį pasaulinį karą, kokias žinutes ir straipsnius siuntė lietuviškos spaudos redaktoriai savo kraštiečiams, taip pat gyvenantiems kitoje nuo Tėvynės Atlanto vandenyno pusėje. Nagrinėti spaudos žinutes buvo pasirinkta dėl to, kad būtent lietuviška spauda suvaidino itin svarbų vaidmenį tautinio gyvenimo palaikyme emigracijoje.[2] Lietuviams emigrantams, atsidūrusiems svetimame krašte ir nemokant vietinės kalbos, tautinė spauda tapo svarbiausias informacijos šaltinis, kuris atliko supažindinimo su pačių lietuvių gyvenimu bei aplinkiniu pasauliu vaidmenį. Spauda taip pat turėjo galios formuojant tautinį, politinį, kultūrinį požiūrį į gyvenimą. Ne išimtis ir antrojo pasaulinio karo įvykiai – spaudos dėka tuometiniai gyventojai formavo savo požiūrį į artėjančią katastrofą, spauda galėjo jų mąstymą pakreipti viena ar kita linkme, vienus įvykius sureikšmindama, kitus sušvelnindama. Įdomu, kaip skirtinguose Pietų Amerikos kraštuose gyvenantiems lietuviams buvo pateikiami įvykiai susiję su antrojo pasaulinio karo pradžia, kas buvo akcentuojama, kokia forma visa tai pateikiama, koks suvokimas ir požiūris bandytas formuoti.

Darbo objektas. Pagrindiniu darbo objektu numatoma Pietų Amerikos lietuvių spauda ir joje randamos žinutės apie antrojo pasaulinio karo pradžią.

Tikslas. Išanalizuoti Pietų Amerikoje gyvenančių lietuvių reakcijas spaudoje į antrojo pasaulinio karo pradžios įvykius.

Uždaviniai. Atsižvelgiant į darbo tikslą, darbui keliami šie uždaviniai:

1. Ištirti Brazilijos lietuvių spaudos žinutes ir analitinius tekstus apie antrojo pasaulinio karo pradžią.
2. Išnagrinėti Argentinos lietuvių spaudos atgarsius apie antrojo pasaulinio karo pradžią.
3. Išanalizuoti Urugvajaus lietuvių spaudos formuotą vaizdinį apie antrojo pasaulinio karo pradžią.

Tyrimo chronologija. Darbo rėmai: XX amžiaus 4 dešimtmečio pabaiga. Vyksta pasiruošimas antrajam pasauliniam karui - pasaulis ginkluojasi, vyksta nuolatinės permainos, pokyčiai ne tik žmonių kasdieniniuose gyvenimuose, bet ir valdžioje, politiniame gyvenime, jaučiama nuolatinė įtampa, nerimas ir nežinomybė, tai metai primenantys tiksinčią bombą.

Šaltinių ir literatūros apžvalga. Pagrindiniai darbe naudoti šaltiniai – Pietų Amerikos lietuvių spauda. Kiekvienam skyriui aptarti buvo pasirenkamas atitinkamas leidinys. Pirmajame skyriuje apžvelgiamas Brazilijos „Lietuvis“, svaitraštis leistas didžiausią lietuvių bendruomenę turinčiame Brazilijos mieste San Paule, leistas nuo 1929 m. iki 1941 m., kuomet buvo uždarytas ypatingu karo metų įstatymu, draudžiančiu svetimšaliams leisti spaudą. Antrajame skyriuje apžvelgiamas „Pietų Amerikos žinios“ laikraštis, kuris įvardinamas kaip lietuvių namų tarybos organas, tautiškos minties savaitraštis ir buvo leistas 1935–1945 m. Buenos Airėse, Aveljanedoje, aktyviausią Argentinos lietuvių bendruomenę turinčiame priemiestyje.

Darbo struktūra. Dėstomąją dalį sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Brazilijos lietuviai ir jų laikraščio „Lietuvis“ požiūris į antrojo pasaulinio karo pradžią“ išsamiai pristatomas Brazilijos lietuvių gyvenimas, aprašoma kokią nuomonę apie antrąjį pasaulinį karą formavo jų vietinis laikraštis „Lietuvis“. Antrajame skyriuje „Argentinos lietuviai ir jų atrojo pasaulinio karo pradžios vaizdinio formavimas laikraštyje „Pietų Amerikos žinios“.“ pristatomi Argentinos lietuviai, jų gyvenimas svetur ir analizuojamas suvokimas į antrąjį pasaulinį karą, kurį pateikia „Pietų Amerikos žinių“ laikraščio korespondentai ir redaktorius Kazimieras Kliauga. Trečiajame skyriuje pateikiamos „Naujosios bangos“ laikraščio įžvalgos antrojo pasaulinio karo pradžios įvykiams bei trumpai aprašomas Urugvajaus lietuvių gyvenimas.

[1] http://www.iseivijosinstitutas.lt/lietuviai-pasaulyje

[2] Kolektyvinė monografija, Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje, p.41, Klaipėda, 2012