Holokausto specifika Lietuvoje ir (ne)gelbėjimo problematika

II-asis pasaulinis karas palietęs daugumą Europos ir kitų žemynų regionų, neaplenkė ir Lietuvos. Vieną okupaciją keitė kita ir nauja okupantų politika davė labai sunkių išbandymų Lietuvos žmonėms. Abi Lietuvos okupantės – SSRS ir Vokietija – buvo totalitarinės valstybės, todėl okupacijų pasekmės buvo labai skaudžios.

Jeigu abiejų sovietinių okupacijų metu nukentėti galėjo bet kurios tautybės ir bet kurio socialinio sluoksnio žmogus, tai nacių okupacijos metu buvo sunaikinta gausi žydų bendruomenė. visų pirma palietė gausią žydų bendruomenę. Vienas pagrindinių nacių ideologijos bruožų buvo rasinė neapykanta žydams ir Lietuva tapo pirmąją valstybę, kurioje masiškai buvo naikinami žydai. Tokiose šalyse, kaip Vokietija ir Lenkija žydai buvo persekiojami, bet masiškai pradėti naikinti ne iš karto.

Naciams naikinti žydus ir rasti vietinių talkininkų buvo gana nesunku, nes Lietuva buvo okupuota SSRS, o ši okupacija buvo tapatinama su žydų išdavyste. Kadangi žydų žudynės prasidėjo vos vokiečiams okupavus Lietuvą, todėl tai sukėlė problemų gelbėti žydus ir todėl Lietuvoje buvo išgelbėta taip mažai žydų.

Todėl mano darbo tikslas yra ištirti Lietuvos žydų Holokausto specifiką ir žydų gelbėjimo problematiškumą. Šiam tikslui pasiekti aš išsikėliau šiuos uždavinius:

1. Aprašyti žydų žudymo Lietuvoje specifiką.
2. Lyginti Lietuvos žydų žudynes su kitomis Europos valstybėmis.
3. Aprašyti ir analizuoti priežastis kodėl lietuviai prisidėjo prie žydų Holokausto.
4. Analizuoti kokios priežastys lėmė žydų gelbėjimo problematiškumą.
5. Aprašyti kaip lietuviai įsitraukdavo į žydų gelbėjimo procesą.

Darbe naudosiu aprašomąjį, lyginamąjį ir analitinį metodus. Aprašomąjį metodą naudosiu pateikti Holokausto medžiagai Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Lyginamąjį metodą taikysiu norėdamas pateikti panašumus ir skirtumus tarp Holokausto Lietuvoje ir kitose šalyse. Analitinį metodą naudosiu gilindamasis į priežastis kodėl lietuviai dalyvavo Holokauste ir kodėl kita tautos dalis gelbėjo žydus.

Darbe naudosiu plačią lietuvišką ir kitų šalių literatūrą. Iš lietuvių autorių naudingiausios knygos yra A. Bubnio „Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944”, kurioje plačiai aprašomas Holokaustas Lietuvoje. Taip pat labai vertinga A. Eidinto „Lietuvos žydų žudynių byla“, kurioje labiau gilinamasi į priežastis kodėl buvo žudomi žydai ir kaip vyko gelbėjimo procesas bei kokių problemų iškildavo. Apie nacių politiką žydų atžvilgiu kalbama ir R. Petrausko „Trečiiojo reicho triumfas“ ir „Lemtingi sprendimai“ knygose. Bendram supratimui apie Holokaustą Lietuvoje yra vertingi J. Levinsono sudaryti „Šoa (Holokaustas) Lietuvoje“ skaitinių rinkiniai. Vilniaus ir Kauno getų atspindžiai puikiai pateikiami G. Šuro ir A. Tory dienoraščiuose.

Norint palyginti Lietuvoje vykusį Holokaustą ir suvokti jo specifiškumą, teko pasinaudoti plačia ne lietuvių autorių istoriografija. Vertingiausios P. Longericho „Heinrich Himler“, T. Snyderio „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ P. Jacksono „France, The Dark Years, 1940-1944“, N. Davieso „Dievo Žaislas, Lenkijos istorija, II tomas“ ir R. Hilbergo „Nusikaltėliai. Aukos. Stebėtojai“, nepaisant to, jog pastatorios autorius dažnai remiasi emocijomis ir kaltinimais. Šiose knygose plačiai yra daug dėmesio skiriama Holokaustui atskirose Europos valstybėse arba rašoma apie Holokaustą visoje Europoje.