Lietuvos įvaizdis Antano Šileikos romane „Bronzinė moteris“

Darbo objektas yra Antano Šileikos romanas „Bronzinė moteris“.

Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos įvaizdį A. Šileikos romane „Bronzinė moteris“.

Uždaviniai:

1. Atskleisti autoriaus pasirenkamus romanui aspektus ir vaizduojamos Lietuvos vardo kilmę.
2. Atskleisti, kad romane vaizduojama Lietuva yra susijusi su mitu ir religija.
3. Apibrėžti, koks yra romane Vilniaus įvaizdis.
4. Pažymėti, kokios romane išryškėja Lietuvos etnokultūros detalės.
5. Aprašyti romane vaizduojamų istorinių įvykių bei veikėjų, reprezentuojančių Lietuvą, detales.

Tyrimo metodologija. Buvo pasirinktas metodas – teminė kritika. Šeštajame dešimtmetyje teminė kritika buvo visiškai sutapatinta su „naująja kritika“, kuri kėlė aštrią polemiką tarp modernumo šalininkų ir priešininkų. Tačiau toks sutapatinimas yra apgaulingas: naujoji kritika pirmiausia plėtojosi, veikiama lingvistikos, struktūralizmo ir psichoanalizės, tai yra trijų dalykų, nuo kurių teminė kritika visada siekė atsiriboti. Teminė kritika naujai pažvelgia į apibūdinimo galimybes ir jas išplečia: kritiškai įvertinama ne tik sąmonė, daiktas ar būtybė, bet ir visos juos siejančių santykių galimybės ir pavidalai. Juslinis įspūdis gali būti toks pat svarbus kaip ir apmąstyta mintis. Anot Richard‘o, tema yra konkretus tvarkantis principas, pastovi schema ar objektas, aplink kurį turėtų telktis ir skleistis pasaulis. Taip pat pagal jį tema dažnai pranoksta žodį ir atskiruose pasakymuose to paties žodžio prasmė gali skirtis.[1]

Darbo struktūra: Kursinį darbą sudaro: įvadas; tiriamoji dalis, kurioje įvairiais aspektais atskleidžiama, kokia yra A. Šileikos vaizduojama Lietuva romane „Bronzinė moteris“; išvados; šaltinis ir literatūra.

[1] D. Bergez, P. Barberisč P.-M. De Biasi, M. Marini, G. Valency „Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai“. Vilnius: Baltos lankos, 1998. P. 95–111.